Supranta įvykus nelaimei

„Gyvybės draudimą galima vertinti įvairiai. Bet jo vertę geriausiai supranta naudos gavėjai – tie, kurie atsitikus nelaimei gauna išmoką“, – pasakojo gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ Kauno skyriaus vyr. finansų konsultantas Tadas Kvasilius.

Jis vienas iš nedaugelio lietuvių, priklausantis Milijono dolerių apskritojo stalo (angl. „Million Dollar Round Table“) draugijai, vienijančiai 1 proc. profesionaliausių draudimo paslaugas siūlančių pasaulio finansų konsultantų.

Viena seniausių istorijų, susijusių su gyvybės draudimu ir lietuviais, mus pasiekia dar iš „Titaniko“ laikų. „Knygoje „Titaniko lietuviai“ yra aprašyta istorija, kad vienas juo plaukęs lietuvis draudimo kompanijoje, kuri šiuo metu yra „Aviva“ dalis, buvo apsidraudęs gyvybę. Šeima, kuri savo giminaičiui išsiųsti į JAV buvo sudėjusi visas santaupas, nelaimės akivaizdoje gavo didelę finansinę pagalbą“, – detalizavo konsultantas.

Jam viena labiausiai įstrigusių istorijų per dešimt darbo metų – vienos klientės, iš pradžių turėjusios kitą požiūrį į draudimą, bet po ilgo bendravimo jį pakeitusios ir apsidraudusios pagal rekomendacijas. „Vėliau jai buvo diagnozuota onkologinė liga. Gavusi draudimo išmoką tikslinosi, ar neįsivėlė klaida – klausė, ar vienu nuliu ne per daug, – pasakojo T.Kvasilius ir pridūrė: – Ne veltui „Aviva“ užima pirmąją vietą pagal išmokas.“ Kita situacija. Apsidraudė ir žmona, ir vyras. Per dešimt metų abu jie yra gavę jau 14 išmokų už skirtingus draudiminius įvykius, įskaitant ir įvairias operacijas. „Ir draudimas dėl to jiems nepabrango“, – sakė pašnekovas.

Liga reikalauja labai daug lėšų. Gerai, jeigu žmogus turi artimą aplinką, šeimą, kurie gali juo pasirūpinti, pasidalyti finansinį krūvį. Tačiau jeigu tokių galimybių nėra.

Kas pasirūpins?

Ne veltui labai populiarus yra gyvybės draudimas papildomai apsidraudžiant ir nuo nelaimingų atsitikimų bei ligų.

„Gyvename dinamišką gyvenimą, dažnėja kritinių ligų: insulto, infarkto, vėžio atvejų. Jomis suserga net ir labai jauni žmonės. Mes, pavyzdžiui, draudžiame net nuo 40 kritinių ligų. Liga reikalauja labai daug lėšų. Gerai, jeigu žmogus turi artimą aplinką, šeimą, kurie gali juo pasirūpinti, pasidalyti finansinį krūvį. Tačiau jeigu tokių galimybių nėra?“ – dėstė T. Kvasilius.

Jis pasakojo sulaukiantis klientų padėkų, kad spėjo aplenkti jų ligą ar kitokią nelaimę. „Vienai klienčių, susirgusių onkologine liga, draudimas buvo vienintelis dalykas, kuris padėjo pasirūpinti savimi, nes artimų žmonių ji neturi. Skambina, sako, Tadai, turiu bėdą. Ar galėsi man padėti? Gavusi draudimo išmoką, išmokėtą netekus pajamų ir dėl ligos, galėjo panaudoti ją reikalingoms gydymosi, slaugos, reabilitacijos išlaidoms bei pragyvenimui“, – pasakojo T. Kvasilius.

Apsidraudę klientai naudos gavėjais paskiria ne tik artimuosius, kuriuos myli, gerbia ir nori, kad jais kas nors bent šiek tiek pasirūpintų, bet ir netradicinius darbdavius. T. Kvasilius pasakojo turįs nemažai klientų dvasininkų, kariškių, kurie naudos gavėjais įrašę atitinkamai bažnyčias ir Lietuvos kariuomenę.

Konsultantų misija

Draudimo ir investavimo paslaugų rinkoje žmonėms susiorientuoti padedančio T. Kvasiliaus, kaip ir kitų finansų konsultantų, profesiniu parengimu ir tobulėjimu rūpinosi darbdavys ir jis pats.

Įmonės turi specialias mokymo programas su patyrusiais instruktoriais, tačiau būsimi konsultantai turi įdėti daug pastangų ir patys domėdamiesi teise, ekonomika, medicina bei kt. „Vis dėlto labiausiai padeda praktika – tiesioginis bendravimas su klientais. Kiekvieno jų poreikis ir situacija yra skirtingi. Mūsų darbas – labai emocinis, tad reikia turėti ir daug vidinės motyvacijos“, – iš asmeninės patirties kalbėjo T. Kvasilius.

Kodėl rinkosi šią visuomenei svarbią, švietėjišką, atsakingą profesiją? Patinka aktyvus bendravimas su žmonėmis, jų sutinka įvairių profesijų ir patirčių. Neapsakomai žavi ir galimybė padėti kitiems.

„Labai geras jausmas sugebėti įšokti į kiekvieno žmogaus klumpes, pažiūrėti iš jo perspektyvų ir pritaikyti savo profesines žinias, turimus įrankius kliento problemoms spręsti“, – apibūdino T. Kvasilius.