Vilnietis Pavelas sako laukiantis, kada į Lietuvą pagaliau ateis pavasaris. Apie tolimesnę ateitį negalvoja.

„Kai – 40-imt, tai kokia dar pensija. Negalvoju, iki jos išgyventi dar reikia“, – sakė pašnekovas.

Tad ir pinigų pensijai papildomai nekaupia.

„Iš kur paimti, toks laikas, kai pačiam nelengva dabar pragyventi. Kol kas, manau, neišeis papildomai dar kaupti“, – dėstė vyras.

O štai Jolanta papildomą kaupimą antroje pakopoje sustabdė seniai. Dabar senatvei taupo tik „Sodroje“.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Pasiskaičiavau ir man kažkaip pasirodė, kad nelabai čia verta. Mano sūnūs priverstinai įtraukiami. Vienas sūnus pats kaupia, kitas nenori. Sakyčiau, jeigu nenori, tai nenori“, – kalbėjo ponia Jolanta.

Reaguojant į visuomenės nepasitenkinimą dėl pensijų kaupimo antroje pakopoje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė, kaip dabartinę tvarką norėtų keisti. Pirmą kartą jau atsisakę dalyvauti kaupime, pakartotinį kvietimą gautų tik vieną kartą.

„Tai reiškia, kad mes vieną kartą juos pakvietėme, jeigu žmogus atsisakė, tada po trejų ar penkerių metų mes jiems antrą kartą pakartojame ir primename. Tie, kurie yra sustabdę kaupimą iki 2018 metų ir kurie jau buvo pakviesti praėjusiais metais, tai mes jų nebekviesime“, – komentavo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.

Šiuo metu gyventojas į antrą pakopą pakartotinai įtraukiamas kas trejus metus, iki kol jam sukanka 40 metų. Siūlomas papildomas gelbėjimosi ratas ir tiems, kurie elektroninio „Sodros“ perspėjimo apie įtraukimą nepastebės.

„Pagal naują tvarką, po trijų mėnesių, kai žmogus pamato sumažėjusį darbo užmokestį ir pradeda mokėti įmokas, siūlome, kad jis galėtų kreiptis dėl atsisakymo kaupti ir dėl įmokų sugrąžinimo“, – naujoves dėstė M. Šiurkus.

„Kovo 10 dienai mes pasižiūrėjome, kad tuos laiškus buvo perskaitę tik 30 proc. asmenų, kurie buvo įtraukiami į kaupimą automatiškai“, – konstatavo Seimo narė Laima Nagienė.

Taip pat sukaupusiems iki 10 tūkst. eurų, ministerija siūlo leisti patiems nuspręsti, kaip pinigus atsiimti: kas mėnesį gauti periodines išmokas ar visą sumą iš karto. Tai galiotų ir dabartiniams periodinių išmokų gavėjams. Jiems pageidaujant, būtų išmokėta visa likusi sukaupta suma.

„Dauguma galbūt pasiims visą išmoką, o potencialiai gali būti, kad ji laikui bėgant didėtų. Su finansų rinkomis, su santaupomis, kaupimu visada yra tam tikra loterija“, – sakė Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Teodoras Medaiskis.

Panašu, kad ministerijos siūlymai neįtiko nei profesinėms sąjungoms, nei pensijų fondams, nei opozicijai.

„Tai – kosmetiniai pakeitimai visuomenei nuraminti“, – komentavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

„Tas sprendimas reiškia, kad žmonės turės daugiau pasirinkimų. Kuomet jis turi daugiau pasirinkimų, greičiausiai jis rinksis vartoti čia ir dabar, o nekaups savo pensijai. Tai jo būsimai didesnei pensijai tai yra neigiamas sprendimas“, – sakė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.

Kuomet jis turi daugiau pasirinkimų, greičiausiai jis rinksis vartoti čia ir dabar, o nekaups savo pensijai.

„Tai yra visiškas trumpalaikis sprendimas“, – tokia buvo L. Nagienės nuomonė.

Opozicija kreipėsi į Konstitucinį Teismą su klausimu, ar negalėjimas pasitraukti iš antros pakopos neprieštarauja Konstitucijai. Esą būtent dėl šio kreipimosi nei galimybės pasitraukti iš kaupimo, nei sustabdyti jį ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui tarp ministerijos pasiūlymų nėra.

„Kai gausime tą sprendimą ir išaiškinimas bus toks, kad dabartinė sistema prieštarauja Konstitucijai, tuomet, be abejo, mes turėsime dar kartą ateiti su pakeitimais“, – konstatavo M. Šiurkus.

„Mes kalbame, ar sąžininga yra sistema, net jei ji neprieštarauja Konstitucijai. Kodėl žmogus yra prievartos būdu automatiškai įtraukiamas į tą sistemą, kurioje nenori būti“, – piktinosi I. Ruginienė.

„Sulauksime Konstitucinio Teismo išvados po pusmečio, po metų. Tai gali užtrukti ir metus. Tai – gana ilgas laiko tarpas. Todėl tie gyventojai, kurie šiandien dalyvauja privačiuose fonduose, bus labai nepatenkinti, jeigu mes nieko nepadarysime“, – teigė L. Nagienė.

I. Ruginienė piktinasi, kad ministerija nerado laiko pokyčių aptarti su savo socialiniais partneriais.

„Toks išstojimas ir tokie kosmetiniai pakeitimai rodo, kad ir toliau mūsų valdžia dirba privatiems fondams. Kad ir toliau tai bus naudinga tik privačiam verslui, kuris iš esmės ir uždirba iš mūsų pinigų“, – neslėpė nepasitenkinimo susidariusia situacija I. Ruginienė. 

Tokie kosmetiniai pakeitimai rodo, kad ir toliau mūsų valdžia dirba privatiems fondams. Kad ir toliau tai bus naudinga tik privačiam verslui, kuris iš esmės ir uždirba iš mūsų pinigų.

Anot I. Ruginienės, privatūs fondai turėtų labiau stengtis, kad gyventojai pas juos senatvei kauptų savo noru, o ne automatiškai būtų įtraukti.

„Mes galime dirbti daugiau, mes galime dar daugiau pakonsultuoti, bet ar tikrai čia yra tas kraštinis taškas būtent, sakykime, pensijų fondui. Atsakant norėtųsi paklausti profesinių sąjungų, kiek jie įdėjo pastangų, kad Lietuvoje turėtume bent vieną profesinį pensijų fondą. Mes neturime nė vieno profesinio pensijų fondo“, – toks buvo T. Gudaičio kontrargumentas.

Anot Investicinių ir pensijų fondų asociacijos, mažiau kaupiant fonduose, valdžia vis tiek bus priversta ieškoti būdų, kaip gyventojams padidinti pensijas. Pavyzdžiui, didinti mokesčius ar ilginti pensinį amžių. Svarstoma, kad ministerijos siūlymai įsigaliotų nuo kitų metų, tačiau gauti Seimo pritarimą tam nebus lengva. Mat parlamentarai jau užregistravę ne vieną savo pasiūlymą, kaip tobulinti pensijų kaupimo sistemą.