„Galėtų. Čia yra tam tikrų techninių dalykų, dėl kurių tas pirkimas (iš „Gazprom“ – BNS) vyksta, bet Lietuva neturėtų problemų atsisakyti „Gazprom“ tiekiamų dujų“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė I. Šimonytė, paklausta, ar Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas galėtų visiškai aprūpinti Lietuvą dujomis ir kiek ilgai iš „Gazprom“ bus perkamos dujos.

„Mes tikrai galime apsirūpinti dujomis per „Klaipėdos naftą“ (SGD terminalą – BNS) – tai yra faktas. (...) Mums tikrai nėra kritinis klausimas, jeigu „Gazprom“ dujos bus užsuktos. Lietuva tikrai apsirūpins dujomis kitais keliais“, – teigė ji.

Premjerė teigė, kad Lietuva ruošiasi darbui autonominiu režimu apsirūpinant dujomis, nes tą patį daro Karaliaučius.

„Mes matome Karaliaučiaus pasirengimą dirbti autonominiu režimu. Kadangi matome, tai ruošiamės taip pat ir patys šitam“, – teigė ji, paklausta apie į Karaliaučių plaukiančius Rusijos SGD laivus.

„Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio skaičiavimais, Lietuva pernai rusiškoms dujoms išleido apie 140 mln. eurų. Jo manymu, rusiškų dujų ir elektros galima atsisakyti visiškai, tam Lietuva yra pasirengusi ir turi būtiną infrastruktūrą.

Rusijos dujas perkanti valstybės kontroliuojama bendrovė „Ignitis“ BNS anskčiau teigė, kad „Gazprom“ dujų kiekis pernai sudarė mažiau nei trečdalį jos dujų portfelio Lietuvoje, ir ši dalis mažėja, įmonei perkant daugiau SGD krovinių iš kitų šaltinių. Tuo metu sausį įmonė teigė „Gazprom“ dujų visiškai neįsigijusi.

Be to, viena didžiausių gamtinių dujų naudotojų bendrovė Vilniaus šilumos tinklai, siekdama nedeginti rusiškų dujų, jau kreipėsi į Baltijos šalių dujų biržą „GET Baltic“, kad prekiaujant dujomis būtų aiškiai nurodoma įsigyjamo kuro kilmė.

„GET Baltic“ generalinė direktorė Jūratė Marcinkonienė BNS patvirtino, jog birža gavo Vilniaus šilumos tinklų kreipimąsi. Tačiau, pasak jos, birža negalėtų atsekti joje parduodamų dujų kilmės. 

„Mes neturime ir neparduodame jokio kiekio gamtinių dujų. Biržos dalyviai mainosi jomis. Atsekamumas biržoje nelabai netgi įmanomas būtų. (...) Tai kompleksinis klausimas, kurį turi spręsti tiek tiekėjai, tiek perdavimo sistemos operatoriai, tiek vartotojai“, – teigė J. Marcinkonienė.