Ispanijoje protestuotojai nesitraukia nuo parlamento, turinčio priimti kitų metų biudžetą, kuriame numatytas beveik 40 milijardų eurų išlaidų apkarpymas. Ispanijos ministras pirmininkas užsiminė, kad šaliai reikės tarptautinių skolintojų pagalbos. Gilėjanti krizė gerokai pakeitė išrankių ispanų įpročius.

Policijai sunkiai pavyko pasiekti, kad eismas aplink parlamentą Neptūno aikštėje vėl būtų normalus.

„Mes nebijome, vyriausybe, atsistatydink!“, – skandavo šimtai žmonių. Esą ši vyriausybė blogesnė negu jos pirmtakė, stengiasi išsaugoti savo privilegijas, taupo lėšas sveikatos apsaugai, švietimui, verčia emigruoti.

Penktadienį vyriausybė turi paskelbti nepriklausomo audito išvadas, kiek lėšų reikia jos paliegusiems bankams sustiprinti. Bet laikraštis „Wall Street Journal“ cituoja Ispanijos premjerą Mariano Rajoy, kuris šimtu procentu užtikrino, kad prašys pagalbos visai šalies ekonomikai. Ispanijos skolinimosi kaina šoktelėjo į pavojingas aukštumas.
Masiniai protestai – ne pats didžiausias galvos skausmas vyriausybei, kai ketvirtadalį nacionalinio produkto pagaminanti, bet labiausiai skolų slegiama Katalonija pradėjo kelią į didesnę nepriklausomybę nuo Madrido po to, kai premjeras atmetė siūlymus dėl mokesčių savarankiškumo.

„Po susitikimo su premjeru supratęs, kokia yra reali padėtis ir kad nebus atsižvelgta į siūlymus dėl finansų susitarimo, kurį parlamentas priėmė liepą, nutariau lapkričio 25 d. surengti rinkimus“, – sako Katalonijos regiono prezidentas Arturas Massas.

Po rinkimų konservatyvi A. Masso partija gautų absoliučią daugumą ir kartu mandatą siekti nepriklausomybės, suduotų dar vieną smūgį M. Rajoy, kuris veltui ragina šalį vienytis, kad įveiktų sunkumus.

Krizė verčia keisti ir kasdienius įpročius

„Prieš šešerius ar septynerius metus keturioms ar penkioms naujoms mašinoms tekdavo viena padėvėta, dabar viena nauja tenka trims ar keturioms padėvėtoms mašinoms. Anksčiau žmonės lengvai gaudavo paskolas, dabar stengiasi pirkti pigiau“, – sako automobilių pardavėjas Angelas Rodriguezas.

Ispanijoje dabar pusė mašinų senesnės negu dešimties metų. Sparčiai dygsta ir padėvėtų drabužių parduotuvės, sunkūs laikai verčia dabartinę kartą pirmą sykį atsisakyti naujų kokybiškų daiktų potraukio.

„Minimalią algą gaunančios merginos ir anksčiau vertėsi sunkiai, o dabar neturi pinigų net padėvėtiems drabužiams įsigyti. Tie žmonės, kurie atnešdavo parduoti spintose netelpančius drabužius, dabar patys ateina pas mus pirkti“, – sako dėvėtų drabužių parduotuvės savininkė Noemi Logrono.

Krizė – į naudą ne tik padėvėtų drabužių pardavėjams, bet ir baldus remontuojantiems staliams. Vienoje iš dirbtuvių meistras turi dirbti iki 10 valandų per parą, kad įveiktų gaunamus užsakymus. Ir nors kitų metų viduryje prognozuojamas ekonomikos pagerėjimas, ispanai dar ne greitai sugrįš prie ankstesnių įpročių.