– Pastarosiomis dienomis skelbiami pernai metų bankų pelningumai tikrai nėra maži. Kodėl Lietuva yra pelninga skandinavų bankams?

– Manau, kad stiprūs bankai pelną visada tikriausiai generuoja. Tai yra visiškai normalus reiškinys. Bankams dabar yra labai patogu daryti investicijas, kad jie galėtų daugiau paslaugų teikti internete, kad nebūtų jokio kontakto su klientais. Jei turi kontaktą, dar, būk mielas, ir susimokėk. Įkainiai labai dideli.

– Ar bankų priežiūra yra pakankama?

 – Bankų priežiūra yra dėl finansinio stabilumo, ją vykdo Lietuvos bankas. Ji tikriausiai yra pakankama. Tačiau į komercinių bankų priežiūrą, kaip saugomos vartotojų teisės, nekreipiama pakankamai dėmesio. 

– Kad politikai nesikiša į finansų sritį gal yra ne blogiausias variantas?

– Manau, kad vis tiek politikai turi vykdyti parlamentinę priežiūrą.

– Kalbant apie bankų įkainius ir koncentraciją kyla ir dar vienas žodis – kartelis. Kaip vertinate bankų asociacijos prezidentės žodžius: „Kalbant apie kainą, galiu paneigti – iš tikrųjų tos kainos nedidės. Mes su bankais diskutavome apie tai“. Čia yra kalba apie galimą hipotekos registravimą banke. Ar mes tai galėtume įtarti kaip kartelį?

 – Įtarti, žinoma, galima, bet tai nereiškia, kad susitariama. Nebūčiau linkusi vertinti, kad čia yra toks susitarimas, bet, kad pokalbiai vyksta, aš niekada neabejojau. Tačiau tai labai sunku įrodyti.

– Jeigu tariamasi dėl būsimų paslaugų kainų, ar negali būti taip, kad yra susitarimų tarp bankų, kur konkurencijos nėra, ir dėl kitų įkainių. Galiausiai klientas, kuris yra silpnoji pusė, kenčia. 

– Įtarimų mes galime turėti, tačiau neturime įrodymų ir niekada niekas nepagavo nė vieno banko ir nepagaus greičiausiai. Klausimas visada yra: ką veikia Konkurencijos taryba?

Plačiau – reportaže.