Lietuvos energetikos projektai gali tikėtis finansavimo iš 315 mlrd. eurų vertės Europos strateginių investicijų fondo (vadinamojo Junkerio plano), teigia Europos Komisijos vicepirmininkas. Anot Jyrkio Kataineno, iš pažiūros jie atrodo atitinkantys finansavimo gaires.

Premjeras Algirdas Butkevičius penktadienį po susitikimo su EK vicepirmininku teigė, kad šiuo metu yra 16 projektų, kurie galėtų sulaukti finansavimo iš fondo. Tarp jų jis paminėjo Vilniaus ir Kauno kogeneracines jėgaines, dujų jungtį su Lenkija (GIPL).

„Tai yra energetiniai projektai. Pirmiausia šilumos ir elektros gamyba Vilniuje ir Kaune, taip pat galėtų būti GIPL projektas - jungtis dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos. Taip pat mes manome, gal būtų galima kooperuotis ir dalį investicijų pritraukti gyvenamųjų namų renovacijai“, - penktadienį žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Jis taip pat įvardijo ir kitus projektus - inovacijų plėtrą, kelių infrastruktūros projektus.

J.Katainenas, paklaustas, ar premjero paminėti projektai galėtų tikėtis finansavimo, tikino, kad jie atrodo tinkami.

„Jie man skamba būtent kaip tokie projektai, kurie būtų tinkami fondo finansavimui, bet noriu pabrėžti, kad Komisija nerenka projektų“, - penktadienį žurnalistams sakė EK vicepirmininkas.

„Atrodo, kad energetinės jungtys ir kiti ministro pirmininko paminėti projektai atitinka fondo principus“, - pridūrė jis.

Europos Komisija ir Europos investicijų bankas (EIB) liepos viduryje pasirašė atitinkamą susitarimą dėl fondo įkūrimo.

EK investicijų planas pristatytas pernai lapkritį, juo tikimasi pritraukti apie 300 mlrd. eurų privačių investicijų, įkuriant Europos strateginių investicijų fondą. Jis turėtų būti įkurtas iš Europos investicijų banko skirtų 5 mlrd. eurų, o dar 16 mlrd. eurų skiriant iš ES biudžeto. Komisija skaičiuoja, kad bendra 21 mlrd. eurų garantija pritrauks privačių lėšų, kurių suma per trejus metus sieks apie 300 mlrd. eurų.