Socialiniame tinkle „Facebook“ jis rašė, kad sankcijų sukeltos krizės kovos nenutyla.
„Štai susisiekimo ministras Marius Skuodis pateikia įstatymo projektą „Nacionalinio saugumo užtikrinimui būtinų ekonominių ir kitų sankcijų Baltarusijos respublikai taikymo ir įgyvendinimo įstatymas“. Geriau vėliau nei niekada. Šis įstatymas iš esmės spręstų teisines sankcijų bei sutarčių nutraukimo problemas. Būtų labai keista, jei įstatymas nebūtų buvęs derintas su premjere. Tai atrodo kaip vienintelis racionalus užbaigimas – force majeure – priėmus įstatymą/nutarimą dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. Kaip jau buvo padaryta, ribojant elektros pirkimą iš Astravo latviams. Ir Lietuvos nepadavė į teismą“, – akcentavo A. Januška.
Tačiau, pasak jo, tą pačią dieną, kai pasirodė informacija apie įstatymą, viešai įtakingas valdančios partijos politikas paskelbė eilę argumentų, apskritai neigiančių JAV sankcijų egzistavimą, ir pilnai ideologiškai grindžiančių „Birių krovinių terminalo“ (BKT) vieno savininkų I. Udovickio pareiškimą, kad: „vežėme trąšas ir vešime“.
„Politikas argumentuoja, kad JAV sankcijų nei vienai įmonei Lietuvoje nėra, tėra sankcijos su režimu dirbančiam JAV verslui; kad „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) turi sutartį iki 2023 metų pabaigos, todėl jos turime laikytis, nes jei nesilaikysime, grės šimtamilijoninės sankcijos; kad trąšos važiuos toliau per Latviją ir Estiją, todėl neverta uždaryti tranzito, nes efektas režimui bus absoliučiai nulinis; kad vertybinė pozicija yra įstatymų viršenybė, todėl net ir sutarties su režimu reikia laikytis; kad jei būtų ES sankcijos, tada kitas reikalas. Daugeliu atvejų tai nėra tiesa“, – rašė diplomatas.
Jo teigimu, formaliai tai yra pirminės sankcijos prieš JAV subjektus. Bet realybė su JAV sankcijomis esą visada yra visai kita.
Jei sankcijos neveiktų, tai nebūtų Belaruskalio atstovai išsigandę zuję po Lietuvą, ES ir JAV. Nebūtų lakstę po Rusiją, ieškodami kitų uostų – kol kas nerado.
„Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Austrijos – ir ne tik, bankai atsisakė finansuoti bet kokią prekybą, susietą su Belaruskaliu gerokai prieš gruodžio 8 dieną. Sankcijos puikiai veikia. Nėra finansuojama „Lit Salt Trade“ druska, trąšos pirkimui Lietuvoje, bet koks tranzitas. Jei sankcijos neveiktų, tai LG nebūtų karštligiškai ieškoję bankų trąšų tranzito finansavimui, nebūtų reikalingas skandalingasis išankstinis mokėjimas. Jei sankcijos neveiktų, tai nebūtų Belaruskalio atstovai išsigandę zuję po Lietuvą, ES ir JAV. Nebūtų lakstę po Rusiją, ieškodami kitų uostų – kol kas nerado. Nebūtų sėdėję Latvijos uostuose, ir taip pat tuščiai. Tą patvirtino Latvijos premjeras. Bet sprendimą atrado Lietuvoje, geležinkeliuose ir uoste“, rašė jis.
„JAV priėmė ir papildomas sankcijas Belaruskalio dukterinei įmonei BKK, kuri per Lietuvą veža trąšas į Kiniją. Sankcijos čia įsigalios nuo balandžio 1 dienos. BKK veža trąšas ir į Ukrainą tiesiai. Tad Ukraina taip pat turės jungtis prie JAV sankcijų. Latvija ir Estija laikysis JAV sankcijų ir neveš, kaip sakė šių šalių premjerai Vilniuje. Jei būtų galima nukreipti trąšas/cigaretes per Rusijos uostus, tai jau būtų buvę padaryta. Priėmus įstatymą, negalėtų vežti ir „Gargždų geležinkelis“. Gerai būtų, kad būtų ES sankcijos, bet jų nebus. ES, dėl atskirų ES šalių lobizmo, neįstengė apriboti žaliavos, kurioje yra 60 proc. kalio, eksporto. Todėl laukti tolesnių ES sankcijų dėl 60 proc. kalio – pagrindinių Aliaksandro Lukašenkos pajamų, tai laukti Godo. Yra JAV sankcijos. Beliktų jas įgyvendinti. Sunku patikėti, kad Lietuvos LG ar Norvegijos YARA galėtų įveikti JAV sankcijas, kurios ateityje galėtų būti ir dar pavojingesnės – antrinės. Nebent A. Lukašenkos neliktų“, – svarstė A. Januška.
Pasak jo, sankcijos nėra vien ES prekybos klausimas, nes neva čia Lietuva bejėgė. Saugumo grėsmė, rašė diplomatas, kaip nenugalimos jėgos galia yra argumentas nepriklausomas nei nuo to, kas sankcionuoja – ES ar JAV.
„Valstybė turi teisę gintis ir ES negali tos teisės iš Lietuvos atimti. Čia yra ir gynybos, ne tik prekybos klausimas. Čia yra net ne tiek vertybinis, o daugiausia ir pirmiausia besitęsiančios nacionalinės grėsmės klausimas – hibridinis karas prieš ES ir Lietuvą; cigarečių kontrabanda su trąšomis; lėktuvo su Lietuvos piliečiais užgrobimas; migrantų – tame tarpe teroristų siuntimas. Ar mes hibridinės agresijos akivaizdoje iki 2023 metų pabaigos – po 2 mljr. per metus toliau finansuosime režimą? Turėtume pagaliau gintis ne tik sėkmingai stumdami migrantus nuo sienos, bet ir neprisidėdami prie režimo finansavimo per trąšas ir cigaretes, kaip padarėme su Astravo elektra“, – akcentavo A. Januška.
Naujausi komentarai