„Tikslas yra gražus (labiau mažinti CO₂ išmetimus – BNS), bet realybė tokia, kad tai būtų didžiulis sukrėtimas visoms ūkio šakoms. Todėl planuojame laikytis tos pozicijos, kuri yra dabar ir dėl kurios yra susitarta – 9 proc. (sumažinimas iki 2030 metų – BNS)“, – BNS sakė K. Mažeika.

Pasak Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vyriausiosios specialistės Juditos Liukaitytės-Kukienės, EK rudenį ketina įvertinti siūlymus CO₂ išmetimus į atmosferą iki 2030 metų sumažinti ne 30 proc., kaip yra numatyta dabar, o 50-55 procentais.

„Kokia našta atsiras Lietuvai, dar nėra žinoma. (...) Rugsėjį sužinosime, ar turėsime didinti savo įsipareigojimus“, – BNS teigė ministerijos atstovė.

Kai kurie sektoriai nuo 2005-ųjų yra išaugę, todėl ir mūsų sutaupymai kai kur turės būti didesni, pavyzdžiui, transporte sieks apie 30 proc.

Šiuo metu Lietuva yra įsipareigojusi CO₂ išmetimus į atmosferą iki 2030 metų, palyginti su 2005 metais, sumažinti 9 procentais. Anot J. Liukaitytės-Kukienės, atskaitos tašku pasirinkus 2016-2018 metų CO₂ išmetimų vidurkį, realus sumažėjimas gali siekti 17 procentų.

„Kai kurie sektoriai nuo 2005-ųjų yra išaugę, todėl ir mūsų sutaupymai kai kur turės būti didesni, pavyzdžiui, transporte sieks apie 30 proc.“, – aiškino ministerijos atstovė.  

K. Mažeika: gali tekti didinti taršos mokesčius

Pasak aplinkos ministro, jei Lietuva įsipareigotų sparčiau mažinti CO₂ išmetimus, gali tekti didinti su atmosferos tarša susijusius mokesčius gyventojams, pramonei ir žemės ūkiui.

„Jeigu prisiimame ambicingesnius tikslus, tai reiškia, kad dar turime mažinti taršių automobilių skaičių, taršos mokesčiai kiltų pramonės įmonėms, reikėtų pasodinti daugiau miško, ūkininkams dėl gyvulių mėšlo tvarkymo kils reikalavimai ir panašiai“, – vardijo K. Mažeika.

Reikėtų atsisakyti kažkokių taršių automobilių, tarkime dyzelinių, arba sumažinti transporto srautus.

Jis prognozavo, kad nusprendus didinti esamus ar įvesti naujus taršos mokesčius bei riboti taršių automobilių ir įrenginių naudojimą kiltų didelis pasipriešinimas.

„Reikėtų atsisakyti kažkokių taršių automobilių, tarkime dyzelinių, arba sumažinti transporto srautus. Kiek savivaldybių turi įsigijusios iškastiniu kuru varomus autobusus, kurie daugeliu atveju negalėtų važiuoti. Ir žemės ūkyje tas pats. Dar tik numatytos investicijos dėl taršos mažinimo reikalavimų įgyvendinimo. Ta našta tikrai būtų turbūt nepakeliama“, – tvirtino ministras.

Pasak jo, spartesnio CO₂ išmetimų mažino siekia siekia senosios Europos Sąjungos šalys, turinčios „labiau išvystytą, bet taršesnę pramonę“.

„Bando permesti savo dalį mums, naujosioms šalims. (...) Taip jos bando išlaikyti konkurencinį pranašumą“, – sakė K. Mažeika.

Aplinkos viceministras: Lietuvai CO₂ išmetimus siūloma mažinti 33 proc.

Aplinkos viceministro Mariaus Narmonto teigimu, vieno Vokietijos instituto skaičiavimais, kuriais remiasi ambicingesnių tikslų dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų mažinimo šalininkai, Lietuvai CO₂ išmetimus siūloma susimažinti 33 procentais.

Pasak M. Narmonto, Lietuva ketina jungtis prie Višegrado valstybių (Čekijos, Lenkijos, Slovakijos ir Vengrijos) ir kartu kreiptis į Europos Komisijos (EK) vicepirmininką Fransą Timmermansą dėl siūlomų naujų CO₂ mažimo rodiklių pagrįstumo.

„Mes norime, kad tas pasidalinimas (prisidėjimas prie CO₂ mažinimo – BNS) būtų labai sąžiningas ir pagrįstas realiais skaičiavimais“, – BNS teigė M. Narmontas.

Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje į atmosferą 2018 metais buvo išmesta 20,3 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – apie 1,7 proc. mažiau nei 2017 metais. Didžiausi teršėjai yra transporto (30,2 proc.), energetikos (28,6 proc.) ir žemės ūkio (21,1 proc.) sektoriai, toliau eina vietoje – pramonė (15,6 proc.) ir atliekų tvarkytojai (4,5 proc.).