Krizės kamuojami šalies gyventojai sulaukė ir gerų žinių. Ketvirtą mėnesį iš eilės fiksuojama defliacija. Ją lemia pigesni energijos ištekliai ir krintančios prekių kainos.
Ir gerai, ir blogai
Statistikos departamento duomenimis, šių metų liepą vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,8 proc., palyginti su birželiu. Tiesa, metinė liepos infliacija dar buvo teigiama ir sudarė 3 proc.
Pasak banko "Danske Bank" vyresniosios analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės, defliacinės tendencijos turi ir pranašumų, trūkumų. "Jeigu žiūrėtume iš vartotojo pozicijos, jam yra gerai, nes atpinga prekės, ir tai šiek tiek kompensuoja pajamų sumažėjimą. Tai lyg palengvinimas išgyventi sunkiu laikotarpiu", – sakė ji.
Kita vertus, kaip pabrėžė V.Klyvienė, jeigu defliacinės tendencijos užsitęsia, šalies ekonomika gali patekti į defliacijos spiralę. Tuomet mažėjančios kainos neigiamai veikia gamintojus ir jie ima mažinti savo veiklos apimtį, todėl nuo to kenčia visa šalies ekonomika.
Ekonomistė prognozavo, kad panašus defliacijos lygis turėtų būti užfiksuotas ir rugpjūtį, o mažėjančių kainų tendencija tęstis bent iki metų pabaigos.
Pigo energija ir maistas
Vartojimo prekių kainos per liepą sumažėjo 1,1 proc., o paslaugų kainos padidėjo 0,4 proc.
Kaip skelbia Statistikos departamentas, bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 2,4 proc. atpigusios būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos, 1 proc. – maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 3 proc. – drabužiai ir avalynė, 1,4 proc. pabrangusios poilsio ir kultūros, 0,6 proc. – sveikatos priežiūros grupių prekės ir paslaugos.
"Pagrindinis veiksnys – mažėja vadinamosios energetinės kainos: buvo sumažinti tarifai, tiek dujų, taip pat mažėjo kuro kainos. Tai turėjo įtakos. Kita vertus, didžiulis vidaus paklausos nuosmukis, be abejo, daro spaudimą, kad mažėtų visos kainos. Mes tai ir matome – pigo turbūt visos prekių ir paslaugų grupės, išskyrus, tikrai labai nedaugelį", – teigė V.Klyvienė.
Jos nuomone, net ir nuo rugsėjo 2 proc. punktais didinamas pridėtinės vertės mokesčio tarifas infliacijos rodikliams nepadarys didelės įtakos. "Įtaka bus trumpalaikė, nes realiai fundamentalių, didesnių ekonomikos atsigavimo požymių šiais metais niekas nesitiki. Didesnį PVM kompensuos bendras ekonomikos nuosmukis ir pingantys tokie dalykai kaip šildymas", – svarstė V.Klyvienė.
Lietuvoje mažėja pavėluotai
Laikinai einanti banko "DnB Nord" Ekonominių tyrimų padalinio vadovo pareigas Jekaterina Rojaka pabrėžė, kad kainas žemyn tempia ir krintančios produkcijos kainos užsienio rinkose.
"Toks drastiškas kainų smukimas nekelia nuostabos: gamintojai neigiamus metinius kainų pokyčius fiksuoja jau aštuonis mėnesius iš eilės, o liepos mėnesį pramonės produkcija atpigo beveik penktadaliu. Itin didelį spaudimą kainoms turi užsienio rinkos – jose parduodama produkcija buvo apie 28 proc. pigesnė nei prieš metus, o Lietuvoje parduotos pramonės produkcijos kainos sumenko tik dešimtadaliu", – teigė J.Rojaka.
"DnB Nord" analitikė taip pat teigė mananti, kad iki metų pabaigos defliacinės tendencijos turėtų išlikti.
"Ateityje defliacinės tendencijos išliks. Lietuvoje vartojimo kainos ir taip gana pavėluotai reagavo į pasikeitusias rinkos sąlygas, Latvijoje ir ypač Estijoje kainos mažėjo gerokai operatyviau. Kiek pristabdyti kainų smukimą gali administraciniai sprendimai, pavyzdžiui, PVM didinimas bei pasaulio ekonomikos atsigavimas, kuriam įkandin didėja energijos išteklių, metalų kainos", – vertino J.Rojaka.
Mažėjusios kainos
Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainų pokytį labiausiai paveikė 5,8 proc. atpigusi elektra, 15,9 – gamtinės dujos, 0,5 – karštas vanduo ir centralizuotai tiekiama šiluma, 1,1 – būsto priežiūros ir remonto paslaugos, 3 – sumažėję būsto nuomos iš privačių asmenų mokesčiai.
Didžiausią įtaką maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų mėnesiniam kainų pokyčiui turėjo 13,7 proc. atpigusios vaisinės daržovės (agurkai, pomidorai, saldžiosios paprikos), 0,6 – mėsa ir jos produktai, 13,1 – bananai, 0,7 – duona ir grūdų produktai, 2,3 – sūris ir varškė, 20,5 – kopūstai, 26,4 – bulvės, 2 – kava, 1,8 – pienas.
Drabužių ir avalynės grupėje dėl nuolaidų 2,7 proc. atpigo drabužiai, 3,9 – avalynė.
Iš kitų prekių ir paslaugų, turėjusių įtakos bendrajam vartotojų kainų pokyčiui, minimi 4,1 proc. atpigęs benzinas, 2,3 – judriojo telefono ryšio paslaugos, 2 – alus, 2,1 – dyzeliniai degalai, 3,2 – transporto priemonių draudimo paslaugos, 0,6 – pagrindiniai namų ūkio prietaisai.
Naujausi komentarai