Nuo kitų metų Lietuvos ūkininkai visiškai legaliai galės auginti pluoštines kanapes. ES tokią veiklą leido jau seniai, tačiau iki šiol kanapes auginę ūkininkai turėjo minti teismų slenksčius, bandydami įrodyti savo veiklos legalumą. Dabar tikimasi, kad jau kitais metais Lietuvoje vešės tūkstančiai hektarų kanapių.

ES leido, Lietuva draudė

Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacijos (BPKAPA) direktorius Edgaras Babanovas džiaugiasi, kad Lietuva galiausiai priėmė įstatymą dėl pluoštinių kanapių auginimo.

Tačiau tvirtina, kad tai turėjo būti padaryta dar 2004 m., kai Lietuva tapo ES nare. Jo teigimu, pakeitus įstatymą anksčiau, pluoštinių augalų auginimo sektoriuje situacija dabar būtų gerokai kitokia.

Kanapių augintojas tvirtino, kad 2006 m. ėmė aiškėti, jog linų sektorius žlunga. Todėl E.Babanovas nusprendė imtis pluoštinių kanapių auginimo.

"Pagal ES įstatymus pluoštines kanapes buvo galima sėti. ES įstatymas – aukščiau už Lietuvos įstatymus, todėl mes nusprendėme užsėti pirmus 6 hektarus. Na, po to buvo visa istorija.

Dvejus metus vyko teisminiai procesai. Buvau apkaltintas užauginęs 37 tonas narkotinių medžiagų. 2008 m. ES mane išteisino. Buvo teisinis precedentas, kad Lietuva neturi teisės drausti auginti pluoštines kanapes", – pasakojo E.Babanovas.

Jis prisiminė, kad tais pačiais 2008-aisiais Lietuva augino 10 tūkst. hektarų linų, veikė 11 pirminio perdirbimo fabrikų.

"Linai buvo aukštos kokybės. Tačiau 2011 m. viskas žlugo. Ūkininkai pradėjo auginti ne pluoštinis, o tik aliejinius linus. Na, o dėl teisėto pluoštinių kanapių auginimo įstatymas vis dar nebuvo priimtas. Tačiau nuo 2011 m., remiantis teisiniu precedentu, kad ES leidžia auginti šiuos augalus, juos ėmė auginti ir kiti ūkininkai", – sakė E.Babanovas.

Proveržis tikrai bus

Pluoštinės kanapės Lietuvoje buvo auginamos jau nuo senų senovės.

"Tai mūsų tautinis paveldas, vertinamas visame pasaulyje. Jeigu augalus vertintume pagal pluoštą, linai, kanapės ir dilgėlės – Lietuvos augalai – yra laikomi aukščiausios kokybės", – tvirtino ūkininkas.

Įteisinus pluoštinių kanapių auginimą, šis augalas atrastas iš naujo.

"Šiais metais, po gegužės mėnesio, galima sakyti, kad prasidėjo auginimo banga. Tai tarsi nauja kultūra, naujas verslas, ir jis auga ne dienomis, o valandomis. Ūkininkų iš tiesų labai daug", – sakė E.Babanovas.

Jis pridūrė, kad besidominčių buvo nemažai ir seniau. Pluoštinėmis kanapėmis domėjosi ne tik ūkininkai, bet ir verslininkai. Deja, daugelis neišdrįsdavo sėti šio augalo savo ūkyje, nes valstybė neteikė paramos. Tačiau jau dabar, nuo 2014 m., planuojama Lietuvoje auginti daugiau kaip 2 tūkst. hektarų pluoštinių kanapių.

Grąža – dešimteriopa

E.Babanovas mano, kad pirmieji pluoštinėmis kanapėmis turėtų susidomėti ekologinių ūkių savininkai, nes jos puikiai tinka sėjomainai. Šis augalas nėra reiklus ir gana gerai auga bet kokioje žemėje. Žinoma, derlingoje žemėje jis augs geriau. Augdamos nederlingoje žemėje kelerius metus iš eilės, kanapės pakelia derlingumo lygį, išnaikina piktžoles. Pluoštinių kanapių šaknys į žemę įsiskverbia iki 2 metrų gylio, todėl jos patręšia žemę.

Piktžolės kanapių laukuose neauga dėl pluoštinių kanapių aukščio – jos išauga iki 2–2,5 metro. Beje, tai turėtų nuraminti ir bijančius, kad pluoštinių kanapių laukuose gali būti auginamos narkotinės kanapės. Narkotinės kanapės, kaip ir piktžolės, tokiame lauke paprasčiausiai neaugtų.

Be to, auginti pluoštines kanapes, E.Babanovo teigimu, naudinga ir ekonominiu požiūriu. Jis tvirtino, kad investavus 1 litą galima sulaukti iki 10 litų pelno.

"Poreikis labai didelis. Jau vien po pirminio perdirbimo žaliavas superka vokiečiai, prancūzai, šveicarai, netgi kinai ir japonai. Tik reikalinga kokybė ir tam tikras kiekis. Mes tiek netgi nesugebėsime užauginti, koks yra poreikis", – sakė ūkininkas.

Augins sėjomainai

E.Babanovas svarsto, kad yra ūkininkų, kurie kanapes augins tik sėjomainai ir net nesvarstys apie galutinio produkto gamybą. "Jie tiesiog nuims sėklą, pavasarį nuims šiaudus ir viską parduos", – sakė kanapių augintojas.

Mažieji ūkininkai, pasiryžę auginti pluoštines kanapes ne tik sėjomainai, gali investuoti į techniką, gaminti įvairius produktus iš kanapių ir taip sulaukti didesnio pelno.

"Investavę į techniką, jie turi atskirai pluoštą, spalius, sėklas, aliejų, išspaudas, gali gaminti tradicinius kanapinius produktus. Toks ūkininkas, investavęs 100–200 tūkst. litų, pirmais metais tuos pinigus atgaus, netgi augindamas vos 5 hektarus. Uždirbtas pelnas priklauso nuo investicijų ir nuo kooperavimosi. Labai svarbu, kad visi kooperuotųsi, o ne būtų kiekvienas sau", – sakė pašnekovas ir tikino, kad toks yra pagrindinis BPKAPA tikslas.

"Siekiame sujungti visus ūkininkus, verslininkus ir pramonininkus, kad susėdę prie vieno stalo galėtume nuspręsti, kiek auginti, kokį produktą gaminti. Kanapių produktai tikrai reikalingi ir Europai, ir pasauliui", – tvirtino E.Babanovas.

Jis teigė, kad lietuviškomis pluoštinėmis kanapėmis domisi ne tik Europos valstybės, bet netgi Amerika ir Japonija.

"Nors jie turi savų plotų, žino, kad pas mus užauga kokybiškas pluoštas. Taip pat kanapės, kaip ir ramunėlės ar mėtos, turi medicininę vertę, kurios neturi užaugusios kitose šalyse", – tikino E.Babanovas.

Produkcija įvairi

Iš pluoštinių kanapių galima pagaminti gausybę produktų. Senovėje iš jų buvo vejamos virvės, iš audinių – siuvami drabužiai, o spaliai buvo naudojami kaip šiltinimo medžiaga statant namus.
Pritaikius šiuolaikines technologijas, kanapes galima panaudoti ne tik šiems darbams. Jas galima naudoti medicinoje, iš jų gaminami apšiltinimo blokeliai, galima netgi gaminti kilimus ir daugybę kitų produktų. Dažniausiai užsienio pirkėjus domina kuri nors konkreti sritis.

"Jie klausia, kiek galime užauginti žiedų medicinai, pluošto tekstilei, kiek galime tiekti siūlų. Gėda pasakyti, kad Lietuva kol kas nieko negali. Tačiau taip yra laikinai. Per trejus metus ši pramonė tikrai labai stipriai pakils", – įsitikinęs E.Babanovas.

Vertina teigiamai

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas teigė, kad priimtą pluoštinių kanapių auginimo įstatymą vertina labai pozityviai.

"Žinome, kad linai išnyko ir pluoštinės kanapės labai gerai juos pakeičia, – teigė jis. – Tik blogai yra tai, kad sunyko fabrikai, kuriuose buvo perdirbami ir apdorojami linai. Fabrikai būtų beveik tikę ir kanapėms perdirbti."

Tačiau kreipdamas dėmesį vien į leidimą auginti pluoštines kanapes J.Talmantas džiaugėsi, kad galiausiai buvo suprastas skirtumas tarp pluoštinės ir narkotinės kanapės.

"Čia visai kitokios kanapės, jos neturi narkotinių medžiagų. Tuo labiau, kaip teigia mokslininkai, pluoštinės kanapės žydėdamos išskleidžia medžiagų, kurios trukdo užmegzti sėklas, turinčias opijaus. Tai kaip ir prevencinė priemonė", – aiškino jis.

Ūkininkas mano, kad Lietuvoje yra tikrai labai daug šia ūkio šaka susidomėjusių žmonių, kurie imsis šios veiklos.

"Aš manau, jei buvo toks įstatymas priimtas, tai reiškia, kad pluoštinių kanapių auginimu daug kas domėjosi. Buvęs viceministras Aušrys Macijauskas inicijavo tą klausimą ir buvo apkaltintas, kad užsiima narkomanija. Bet vis dėlto tie žmonės, kurie nusprendė, neįsigilinę į klausimą, liko neteisūs. Matote, kad vis dėl to daugelis Seimo narių apsiskaitę, žino mokslinius tyrimus ir priėmė šį įstatymą", – pritarimą įstatymui reiškė LŪS pirmininkas.

Laukus turės deklaruoti

Pluoštinių kanapių auginimo įstatymas priimtas 2013 m. gegužės 23 d.

Įstatymas nurodo pluoštinių kanapių auginimo ir priežiūros reikalavimus, kanapių sėklų importavimo licencijavimo reikalavimus.

Šiuo įstatymu pluoštinių kanapių augintojai įpareigoti iki kiekvienų metų balandžio 1 d. deklaruoti auginamų kanapių laukus, o per tris dienas nuo augalų žydėjimo pradžios informuoti Valstybinę augalininkystės tarnybą.

Atsižvelgiant į pluoštinių kanapių įstatymą buvo pakeistas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 1 straipsnis. Jis nurodo, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų įstatymas nebus taikomas kanapėms, kurios reglamentuojamos Pluoštinių kanapių įstatymu ir kultivuojamos tik pramoniniams tikslams.

Pluoštinių kanapių plotai pasaulyje (2011 m.)

Prancūzija – 55 proc.
Rumunija – 19 proc.
Vengrija – 8 proc.
Vokietija – 8,4 proc.
Olandija – 6 proc.
Italija – 2 proc.
Austrija – 1 proc.
Lenkija – 0,6 proc.