Nors Lietuvos pramonininkai į ateitį žiūri šiek tiek atsargiau, kas antras gamintojas šiemet tikisi augimo ir planuoja eksporto plėtrą. Tai rodo kas ketvirtį pramonininkų konfederacijoje atliekama 150-ties įmonių vadovų nuomonių ir prognozių analizė, kitaip vadinamas lūkesčių indeksas.

Lietuvos pramonininkai, anot antradienį pristatytos trečiojo šių metų ketvirčio lūkesčių analizės, į ateitį žvelgia beveik optimistiškai. Lyginant su metų pradžia, jų lūkesčiai dešimtadaliu sumenko, tačiau analitikai primena, kad šiemet gyvename jusdami Rusijos embargo ES prekėms ir naujos valiutos įvedimo įtaką.

„Daugiausia baimės buvo, kad pramonės įmonės dėl sumažėjusio eksporto ir sumažėjusios produkcijos kiekio pradės atleisti darbuotojus, mažinti atlyginimus. Mes matome visiškai priešingą situaciją – produkcijos lygiai yra išlaikomi, o gal net ir keliami, darbuotojų kiekiai yra didinami, darbo užmokestis yra keliamas, įmonės visa tai daro savo pelningumo sąskaita, bet tikėdamosi geresnės, šviesesnės ateities“, – tikina Pramonininkų konfederacijos analitikas Juozapas Preikša.

Truputį juodžiau šių metų perspektyvą vertina tekstilininkai, medienos perdirbėjai, baldininkai, chemijos pramonės įmonės. Daliai jų lūkesčius temdo mažėjanti gamyba, augančios žaliavos kainos, kitiems –  produkcija per daug užpildyta rinka, mažas pelningumas.

Pozityviausiai, pasak J. Preikšos, į ateitį žvelgia naujų rinkų ieškantys maisto ir gėrimų pramonės atstovai. Kasmet į Rusiją veždavę po 50 tūkstančių tonų pieno ir 30 tūkstančių tonų mėsos produktų, maistininkai sako naujų rinkų radę, tačiau eksportuoti norėtų tik pelningai.

„Jeigu kalbame apie pieno ir mėsos pramonę, tai visame pasaulyje yra sudėtinga situacija. Yra sumažėjęs arba išlikęs tas pats vartojimas, o pieno produktų kiekis pagaminamas didesnis, labai sudėtinga yra eksportuoti. Ieškomos naujos rinkos. Randame, išlaikome tą patį perdirbamo pieno kiekį, kad išlaikytume pieno tiekėjus, tačiau pelningumas šių rinkų yra labai žemas. Ir į jas patekti yra labai sudėtinga“, – teigia Maisto pramonininkų konfederacijos vadovas Egidijus Simonis.

Pieno ir mėsos perdirbėjai savo lūkesčius sieja su didesnius pelnus žadančiomis Azijos, Šiaurės Afrikos, Brazilijos rinkomis. Beje, pieno perdirbėjus jau pasiekė žinia, kad savo rinką jiems atveria Čilė.

Analitikai atkreipia dėmesį į prigesusį vidaus vartojimą, kuris šalia eksporto yra didysis pramonės variklis. Jų nuomone, vartojimą Lietuvoje pristabdė naujos valiutos – euro – įvedimas ir išorės faktoriai: nestabili  geopolitinė aplinka, netikrumas dėl Graikijos ir pan. Tačiau, anot J. Preikšos, per ketvirtį šie faktoriai turėtų keistis; nemažai pramonės įmonių tikisi, kad netrukus produkcijos kainos kris, o vidaus paklausa – augs.