Kaip po ketvirtadienį vykusio uždaro komiteto posėdžio sakė jo vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas, norima, kad būtų aiškiai detalizuota, kokie radarai, sensoriai, ginkluotė, radioelektroninės priemonės, kinetinės priemonės pasieks kariuomenę.
NSGK taip pat siekia sužinoti, kokių pajėgumų reikėtų ir kiek šie kainuotų siekiant nuo įvairių tipų bepiločių orlaivių uždengti visą Lietuvą.
„Norime žinoti, kur link judame, kada būsime atsistoję ant kojų, kada galim susitvarkyti su tokiu incidentu, kuris buvo. Kada pajėgumą turėsime (...) dronų perėmėjų, sensorių, sistemą, kuri leis tikrai atskirti, kad tai yra dronas. Reikia labai aiškaus atsakymo, nuo kada mes jau visai kitame lygyje būsime“, – aiškino Laurynas Kasčiūnas.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžė, jog aktualijos bus pristatytos kitą savaitę vyksiančioje Valstybės gynimo taryboje.
„Dabar koncentracija nukreipta į patį sprendimą, nes nepaisant to, kiek jis kainuos, mums vis tiek reikės jį įgyvendinti. Tai tiktai klausimas, ar mes galėsime greičiau tai daryti, ar reikės papildomų finansinių eilučių, ar reikės papildomo finansavimo“, – aiškino jis.
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis dar antradienį sakė, kad integruotai oro gynybos sistemai išvystyti turbūt prireiks daugiau lėšų, nei anksčiau tam numatyti 500 mln. eurų.
Skirti papildomus pusę milijardo eurų iki 2030 metų integruotai oro gynybos sistemai buvo nutarta pernai, taip pat fiksavus kelis su dronais susijusius incidentus.
Pokalbius apie spartesnį oro gynybos užtikrinimą paskatino keli incidentai, kuomet dronai kirto Lietuvos sieną.
Vienas jų sekmadienį nukrito Utenos rajone. Tuo metu dėl galimų oro atakų grėsmės Rytų Lietuvoje trečiadienio rytą buvo paskelbtas gyventojų perspėjimas. Vėliau kontaktas su objektu ties Merkine buvo prarastas, todėl organizuota jo paieška, tikėtinų vietovių patikra.
Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras po ketvirtadienio popietę vykusio NSGK posėdžio tikino, jog paieška vykdoma toliau.
„Tikimės, kad jeigu kažkas buvo, tai tikrai rasim. Jeigu nebuvo, netyčia išskrido atgal į Baltarusiją, tada, kaip sakant, nėra daikto, nėra apie ką šnekėt“, – teigė vadas.
Jo teigimu, apžiūrima vietovė yra itin sudėtinga, o paieškų laikas priklausys nuo tempo, kaip seksis visą teritoriją išžvalgyti.
„Jeigu pagrindinėj krypty nerasim, bandysim šonus paimti“, – aiškino R. Vaikšnoras.
Naujausi komentarai