Atliekant tyrimą, atleidimo iš darbo išlaidos skaičiuojamos pagal 3 skirtingus scenarijus, sudarytus siekiant apimti kuo daugiau veiksnių, lemiančių išlaidas, pavyzdžiui, darbuotojo darbo stažas, darbo užmokesčio dydis ir panašiai. Lygintinos atleidimo iš darbo išlaidų sumos gautos sudėjus tokias atleidimo iš darbo atveju mokėtinas sumas: darbo užmokestis, mokamas darbuotojui įspėjimo laikotarpiu, išeitinė išmoka, socialiniai mokesčiai ir kitos išmokos. Atlikto tyrimo duomenys gali padėti įmonių vadovams geriau įvertinti galimas išlaidas, nepraleisti svarbių aspektų bei priimti pagrįstus įdarbinimo sprendimus.

Tyrimas parodė, kad nuo 2017 m. liepos 1 d., įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, Lietuva palieka valstybių, kuriose darbdaviai patiria didžiausias išlaidas, norėdami nutraukti darbo santykius, gretas. Pavyzdžiui, darbo santykių nutraukimas dėl objektyvių priežasčių su darbuotoju, turinčiu 4 metų darbo pas darbdavį stažą ir gaunančiu 30 000 eurų pastovaus ir 2 500 eurų kintamojo darbo užmokesčio per metus bei 4 000 eurų vertės metinę premiją, Lietuvos darbdaviui atsieitų daugiau kaip 11 000 eurų. Tai, kad Italijoje tokio paties darbuotojo atleidimas darbdaviui kainuotų daugiau kaip 50 000 eurų, Belgijoje – daugiau kaip 20 000 eurų, Prancūzijoje – apie 18 000 eurų, leidžia manyti, jog Lietuvoje darbdaviui tenkančios darbo santykių nutraukimo išlaidos nėra radikaliai didelės. Kita vertus, Maltoje, Vokietijoje ar kaimyninėje Latvijoje darbuotojo atleidimas iš darbo pagal analogišką scenarijų darbdaviui kainuotų kone perpus pigiau nei Lietuvoje. Mažesni darbuotojo atleidimo kaštai ir daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių, tokių kaip Vengrija, Suomija, Graikija, Ispanija, Jungtinė Karalystė ir kitos. Taigi lyginant su dauguma ES valstybių, Lietuvos darbdaviams darbo santykių su darbuotoju nutraukimas be darbuotojo kaltės vis dar kainuoja gana daug.

Tyrimo metu, įvertinus skirtingus scenarijus ir valstybes, nustatyta, kad darbo santykių nutraukimo be darbuotojo kaltės atveju Lietuva pagal brangumą užima 22-ąją vietą iš 35 lyginamų valstybių, o darbo santykių nutraukimo darbdavio valia atveju – 20-ąją vietą iš 30 lyginamų valstybių.

„Lietuva priėmusi naująjį Darbo kodeksą padarė neabejotiną pažangą, bet kitos valstybės taip pat nestovi vietoje. Šiandieną, deja, ir vėl esame ne pirmaujančių gretose. Tai reiškia, kad spręsti įsisenėjusias problemas nepakanka – reikia šiuolaikiško, inovatyvaus požiūrio“, – komentuoja advokatas ir „Deloitte Legal“ partneris Gintautas Bartkus.

Tiesa, įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, darbo santykių nutraukimo išlaidos, patiriamos Lietuvos darbdavių, gerokai sumažėjo. 2015 m. „Deloitte“ atlikto analogiško tyrimo duomenimis, darbo santykių nutraukimas su darbuotoju pagal anksčiau pateiktą scenarijų Lietuvos darbdaviui būtų atsiėjęs apie 20 000 eurų, t. y. beveik dvigubai daugiau nei dabar. Tokius atleidimo iš darbo išlaidų pokyčius nulėmė naujajame Darbo kodekse nustatyti trumpesni įspėjimo terminai ir mažesnės išeitinės išmokos. Pavyzdžiui, nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis senojo Darbo kodekso reikalavimais, darbdavys privalėtų įspėti darbuotoją apie atleidimą bent prieš 2 mėnesius ir išmokėti darbuotojui jo 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Tuo tarpu naujasis Darbo kodeksas aptariamu atveju numato 1 mėnesio įspėjimo terminą ir įpareigoja darbdavį išmokėti darbuotojui 2 jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Galima daryti išvadą, kad naujasis Darbo kodeksas pagerino Lietuvos darbdavių padėtį darbo santykių nutraukimo srityje, tačiau daugelyje tirtų valstybių, įskaitant ir daugelį ES valstybių narių, teisinis reglamentavimas yra visgi lankstesnis.