Milžiniška infliacija

Ekonomikos šoko (COVID-19 pandemija, karas Ukrainoje ir kt.) sukelti padariniai dažnai lemia ekonomikos disbalansą ir didesnę finansinę naštą šalies gyventojams.

Šalies ekonominį aktyvumą atspindintys infliacijos lygio pasikeitimai buvo nulemti tiek pasiūlos šoko (žaliavų, energijos išteklių pabrangimas, logistikos grandinių sutrikdymas, darbo kaštų išaugimas ir kt.), tiek pandeminiu laikotarpiu vykdytos Europos centrinio banko finansinės injekcijos ir šalių vyriausybių įvestų ekonomikos skatinimo priemonių įvairovės (paskolų atidėjimas, palūkanų normų kompensavimo mechanizmai, išmokos namų ūkiams, darbo užmokesčio ir prastovų kompensacijos ir kt.).

KTU ekonomistų vykdomas tyrimas „Ekonomikos aktyvumo vertinimas ir prognozavimas realiuoju laiku, naudojant didžiuosius duomenis“ parodė, kad dauguma tradicinių metodų remiasi istorinių makroekonominių rodiklių naudojimu su santykinai dideliu vėlavimu, tai sumažina ekonomikos prognozių tikslumą ir priimamų priemonių ekonomikai valdyti tikslingumą.

Duomenų vėlavimo iššūkiai ypatingai skausmingi laikotarpiu, kai šalių vyriausybės turi priimti skubius sprendimus, o bet kokio pobūdžio ekonomikos šokas gerokai iškreipia makroekonomines prognozes dėl tradicinių makroekonominių rodiklių vėlavimo efekto ir jų pobūdžio.

„Tyrimo rezultatai leido tiksliau įvertinti maisto kainų pokyčius ir jų infliacinį pobūdį, o sykiu ir įtaką šalies vartotojų piniginei“, – teigia tyrimo vadovė Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė dr. Vaida Pilinkienė.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų gegužę metinė infliacija siekė 18,9 proc., o birželį, išankstiniais duomenimis, pasiekė 20,5 proc. Vartojimo prekės gegužės mėn. per metus pabrango 22 proc., o maistas ir nealkoholiniai gėrimai – 24,8 proc. Vien nuo 2021 m. gruodžio vartojimo prekės pabrango 13,1 proc., o maistas ir nealkoholiniai gėrimai – 17,2 proc.

Ekonomikos šoko pasekmė

Tarp labiausiai brangusių produktų – tie, kurie daugiausia auginami ar gaminami ir eksportuojami iš Ukrainos.

Ukraina ir Rusija vaidina svarbų vaidmenį pasaulinėje maisto produktų tiekimo grandinėje. Rusija yra ketvirta pagal dydį pasaulyje kviečių augintoja ir didžiausia jų eksportuotoja. Ukraina yra didžiausia pasaulyje saulėgrąžų aliejaus eksportuotoja, ketvirta pagal dydį kukurūzų eksportuotoja, penkta pagal dydį kviečių eksportuotoja, tiekianti produktus į Vidurio Rytus, Afriką ir kai kurias Azijos šalis. 2/3 Egipto importo gaunama iš Ukrainos ir Rusijos.

Kvietiniai miltai Lietuvoje vidutiniškai nuo sausio pradžios iki birželio vidurio pabrango apie 30 proc. Iš analizuotų 21 rūšies kvietinių miltų tik vienos rūšies kaina liko nepakitusi. Dar daugiau kilo grikių miltų (įvairios jų rūšys brango nuo 20,9 iki 150,8 proc.), kukurūzų miltų (nuo 3 iki 157,6 proc.), avižinių miltų (57,6 proc.), ryžių miltų (nuo 20,9  iki 78,2 proc.) kainos. Duomenys apie kainas tyrimui buvo surinkti iš maisto produktų pardavėjų interneto svetainių.

Įvertinus 16 rūšių saulėgrąžų kainas, matyti, kad jos vidutiniškai per penkis mėnesius paaugo 31,3 proc., panašiai (32,5 proc.) brango ir saulėgrąžų aliejus. Dauguma saulėgrąžų sėklų rūšių brango iki 76 proc., bet vienos rūšies saulėgrąžos pabrango net 286 proc. Nepaisant to, keturių rūšių saulėgrąžų kaina liko nepakitusi.

Labiau brango, kas pigiau

Labiau brangti buvo linkusios pigesnės prekės, tad skurdžiau gyvenantys ir taupantys infliaciją gali pajusti labiau nei turtingieji, kurie buvo linkę pirkti brangesnius produktus.

Jei sausio pradžioje saulėgrąžų sėklų kilogramo kaina (mažesnių kiekių kainos konvertuotos į kilogramo kainą) svyravo nuo 2,33 iki 9,89 eurų, tai birželio pradžioje šis kainų intervalas susiaurėjo nuo 6,50 iki 12,11 eurų.

Kilogramo prieskonių kaina sausio pradžioje svyravo nuo 0,95 euro iki 150 eurų, o birželį – jau nuo 2,55 euro iki 190 eurų. Vienos rūšies universalus prieskonių mišinys pabrango net 168,4 proc. (nuo 0,19 iki 0,51 euro). Vidutinis prieskonių kainos augimas buvo gerokai mažesnis – 14,9 proc. Iš 155 jų rūšių brango 130.

Tyrimo rezultatai leido tiksliau įvertinti maisto kainų pokyčius ir jų infliacinį pobūdį, o sykiu ir įtaką šalies vartotojų piniginei.

Pigiausia druska, sausio pradžioje kainavusi 0,24 euro, birželio pradžioje pabrango daugiau nei dvigubai (116,7 proc.) iki 0,52 euro. Įvairių rūšių druska brango vidutiniškai 28,7 proc.

Manų kruopos brango beveik dvigubai (83,7 proc.), grikiai –  vidutiniškai 33,1 proc. Visų analizuotų grikių kruopų rūšių kainos kilo daugiau nei 10 proc., tik vienos rūšies kaina liko nepakitusi (iš viso analizuota 14 rūšių).

Šiemet vasara brangesnė

Dauguma vasaros sezonu populiarių maisto produktų (ledai, šaltibarščiai) taip pat brangesni. Ledų kaina vidutiniškai nuo sausio pradžios išaugo 13,7 proc. Vienos rūšies vanilės skonio ledų kaina išaugo net 134,1 proc., tačiau kitų rūšių kainų šuolis buvo mažesnis nei 50 proc. Vis dėlto, 24 iš 119 ledų rūšių kaina liko nepakitusi.

Lietuvių mėgstamam sezono patiekalui – šaltibarščiams – pagaminti reikalingų produktų kainos nuo metų pradžios paaugo iki 25 proc., tik krapų kaina liko nepakitusi, o agurkai kiek atpigo, tai daugiausia nulėmė sezoniškumas. Šaltibarščių porcija, gaminama namuose, per penkis mėnesius pabrango vidutiniškai apie 9 proc. ir kainuoja 1,51 euro.

Greitiems užkandžiams, pvz., sumuštiniui, pasigaminti reikalingi produktai brango kiek mažiau –  iki 18 proc.

Vis dėlto yra pavienių produktų, kurių kainos nepakito arba net sumažėjo. Tai daugiausia sezoniniai maisto produktai – vaisiai, daržovės, uogos. Pavyzdžiui, braškės atpigo 57,3 proc., agurkai – 11,8 proc. Atpigo kai kurios paprikų, salotų, burokėlių, kopūstų, alyvuogių, prieskonių rūšys. Tarp pigusių buvo ir nemažai alkoholinių gėrimų, tarp jų ir alus.

Deja, bet artimiausiu metu tikėtis bent kokio infliacinio atokvėpio objektyvių priežasčių nėra, nes net efektyviausios antiinfliacinės priemonės turi laiko vėlavimo efektą, o artėjant žiemos sezonui infliacijos šuolių gali ir padaugėti.

„pricer.lt“ analizė

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse birželį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su geguže, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis birželį brango 3,1 proc. (2,11 euro), o palyginti su praėjusių metų birželiu buvo 30 proc. (16,11 euro).

Pigiausias krepšelis buvo prekybos tinkle „Maxima“ – 62,76 euro (brango 3,22 euro), antroje vietoje – „Rimi“ – 67,03 euro (pigo 2,18 euro), trečioje „e-Rimi“ – 70,01 euro (pigo 0,25 euro), ketvirtoje „Norfa“ – 70,21 euro (brango 2,39 euro), penktoje „Barbora“ – 70,68 euro (brango 5,91 euro), šeštoje „Iki“ – 70,93 (brango 5,3 euro), septintoje „Lidl“ – 71,54 euro (brango 1,8 euro), aštuntoje „Last Mile“ – 74,35 (pigo 11,58 euro).

Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų analizė rodo, kad per mėnesį kainos augo 5,5 proc. (2,9 euro), o per metus – 34,6 proc. (14,25 euro).

Iš pricer.lt stebimų 52 prekių pabrango 51 prekė, atpigo viena prekė. Labiausiai pabrango saulėgrąžų aliejus, malta kava, grietinė, vištų kiaušiniai ir makaronai.