„Valstybei tikrai reikia permainų ir pramonininkai nuolat apie tai kalba ir siūlo sprendimus. 2012 m. teikėme pasiūlymus vyriausybės programai. Ši, darbą baigianti vyriausybė, nebuvo labai aktyvi tų  sprendimų priėmime. Ypatingai tikimasi permainų srityse, kurios yra išimtinai valstybės kompetencija ir  kad šios sritys bus sutvarkomos geriau, o lėšos paskirstomos efektyviau,“  – pabrėžia LPK prezidentas. Naujoji vyriausybė neišvengiamai turės įgyvendinti šias permainas, nes pasikeitus situacijai 2020 metais valstybei reikės  pademonstruoti stuburą, gebėjimą efektyviai tvarkytis tose srityse, kurios išimtinai priklauso valstybės kompetencijai – švietimas ir sveikatos sistemos, valstybės turto valdymas ir kt.

Pasak R.Dargio, tam tikra dalis visuomenės bijo permainų, todėl ir nori tos stiprios rankos, kad būtų apsaugotas nuo nestabilumo ir netikrumo, kuriuo pasižymi dabartinė situacija. Jis priminė JAV atliktą tyrimą apie valstybės vaidmenį užtikrinant žmogaus poreikius, kuriame kalbama ir apie Lietuvą – net 76 proc. lietuvių mano, kad jais turi pasirūpinti valstybė. Ši tendencija buvo labai akivaizdi per šiuos rinkimus - nostalgija kad kažkas, bet ne tu pats, turi tavimi pasirūpinti: „Mes ne kartą esame kalbėję, kad niekas kitas tik žmogaus talentas, kūrybingumas, jo žinios, profesionalumas ir atkaklumas  gali apsaugoti žmogų nuo netikrumo. Svarbu yra gebėjimas matyti permainas, gebėjimas keistis ir prisitaikyti prie kintančio pasaulio, - kalba LPK prezidentas. – Mes turime investuoti į švietimą, ugdyti jaunimą, kad suprastų, jog ateitis yra tik jų pačių rankose. Reikia investuoti į mokytojus, į technologijas, kurios keičia patį mokymo procesą“.

Kalbėdamas apie verslo bendruomenės lūkesčius, LPK prezidentas pabrėžė, kad kol kas nėra labai didelio aiškumo, pavyzdžiui, dėl dešimties svarbiausių valstybės ateičiai klausimų, kurie būtų formuojamos koalicijos ir jos programos stuburas. Didelė dalis išrinktų naujų Seimo narių turbūt nėra buvę versle ir sunkiai įsivaizduoja verslo problemas. Todėl galvojimas, kad valstybė gali išspręsti visų problemas yra tam tikras grįžimas į praeitį: „Jau ne kartą yra buvę istorijoje, kai valstybė bandė spręsti visų problemas, sutelkus jėgą pačios valstybės rankose ir visi matėme kuo tai baigėsi. Manau, kad turime kalbėti apie išimtinai valstybei svarbias sritis, pavyzdžiui,  konkurencijos priežiūrą. Rinkos ekonomika pirmiausia yra laisvė veikti  pagal taisykles, o valstybės reguliavimas turėtų būti aktyvus ten, kur yra mažai konkurencijos, kitaip tariant, monopolija,“ – pažymi R.Dargis. 

Pasak jo, didelis klausimas ar reikia valstybinti tą sritį, kurios nepavyksta prižiūrėti ir sutvarkyti. Dabar daug kalbama apie  II ir III pakopos pensijų fondų uždarymą ir kad ši kaupimo forma  bus palikta tik tiems rinkos dalyviams, kurie investuos savo pinigus.  Prieš pradedant šią reformą buvo kalbama, kad tokiu būdu siekiama įpratinti žmones pasirūpinti savimi, savo senatve, nes valstybė negalės efektyviai to padaryti. Sakoma, kad čia valstybė investuoja pinigus, bet tai yra neteisingas pasakymas - čia paties  žmogaus uždirbti pinigai, kurių maža dalis skiriama jo ugdymui, kad jis pats galvotų kaip jam susikurti  tvirtesnį pamatą,  kai jo darbingumas bus mažesnis. 

„Kalbėdami apie valstybės ranką mes pradedame pažeisti principus, kurių pamatai buvo pakloti devyniasdešimtaisiais, kada mūsų tauta apsisprendė būti demokratine rinkos ekonomikos valstybe. Manau, kad šiame etape su visuomene turėtų daugiau kalbėtis mūsų elitas – filosofai, politologai ir kt., nes norėdami šitokiu būdu kištis į procesus mes nuvairuosime ten, iš kur grįžti vėl reikės labai daug laiko  ir  prarasime daug lėšų“, - sako LPK prezidentas. 

Kalbama apie apie valstybinius bankus, bet pamirštamas kitas klausimas, kurį nuolat kelia pramonininkai – mažas pinigų, skirtų verslo plėtrai regionuose, pasiekiamumas. Pastaraisiais metais buvo stiprinamos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) programų galimybės, bet labai svarbu, kad palūkanų kompensavimo pradiniam kapitalui, negrąžinamųjų subsidijų ir kt. klausimai nebūtų palikti tik komerciniams bankams ir kad ūkio ministerija dalyvautų šiuose procesuose. Jau  ketverius metus raginame ūkio ministeriją įkurti  verslo finansavimo politikos departamentą, kuris padėtų investicijoms ateiti į regionus.

Kalbėdamas apie ketinimus stabdyti Darbo kodekso įgyvendinimą iki 2018 metų, R.Dargis pažymėjo, kad dabar pateikiami argumentai yra nerimti. „Dabar kalbama apie profesionalų vaidmenį, bet  būtent profesionalai ir parengė tą darbo kodeksą, o  tik vėliau jį modifikavo politikai. Leiskime naujai priimtam Darbo kodeksui  veikti, kokius metus stebėkime ar yra trūkumų, o tada keiskime. Darydami staigius pakeitimus potencialių investuotojų akyse mes formuosime nepatikimo, dažnai besigręžiojančio atgal partnerio įvaizdį. Mums reikia stabilios verslo aplinkos, kad užtikrintume investicijų pritraukimą ir verslo plėtrą,“ – kalbėjo jis. 

LPK prezidentas R.Dargis palinkėjo naujai formuojamai vyriausybei išminties ir neskubėti priimti nepasvertus sprendimus,  nes yra labai svarbu kurti stiprios, nuosaikios, patikimos  ir augančios valstybės įvaizdį.