Sustabdžius Nacionalinės kredito unijos veiklą kredito unijose juntamas tik nedidelis indėlių portfelio sumažėjimas, o panikos išvengta. Prognozuojama, kad po poros savaičių rinka sugrįš į vėžes.

Indėlių sumažėjo nesmarkiai

Indėlių portfelių sumažėjimas Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU) priklausančiose unijose sudarė vos 0,79 proc. bendros indėlių sumos. Tokie pokyčiai pastebimi 63 kredito unijose iš visų 77 Lietuvoje veikiančių. Nacionalinė kredito unija LCKU sistemai nepriklauso.

Remdamasis šiais duomenimis, LCKU valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius antradienį spaudos konferencijoje pranešė, kad situacija rinkoje išliko gana stabili, o sisteminių problemų nepastebėta.

"Po Nacionalinės kredito unijos įvykių bendras 63 kredito unijų indėlių portfelis iki šios dienos sumažėjo per 11 mln. litų, o visą indėlių portfelį sudaro 1,4 mlrd. litų. Panašaus lygio indėlių portfelio svyravimų pasitaiko ir atskiromis metų savaitėmis, todėl situaciją vertiname kaip stabilią. Pastebėta, kad iš visų didžiųjų šalies miestų didžiausias indėlius atsiimančių narių aktyvumas buvo sostinėje, o mažiausias – Kaune", – sakė jis.

F.Dirginčius patikino, kad per pastarąsias dienas kredito unijose sąmyšis nekilo. Dauguma kredito unijų narių tiesiog kreipėsi į jas ir prašė paaiškinti susidariusią situaciją. Jo teigimu, Nacionalinės kredito unijos veiklos sustabdymas mažiau bruzdesio sukėlė aktyviau veikiančiose kredito unijose, kurių nariai geriau suvokia sistemą. 14 kredito unijų indėlių portfelio pokyčių išvengė, o 49-iose kredito unijose jis sumažėjo.

F.Dirginčius prognozavo, kad per porą savaičių kredito unijų indėlių portfelis sugrįš į pradinį lygį, o kai kuriose unijose jau dabar pastebimas indėlių portfelio didėjimas.

Suklaidino pavadinimas

Pastebėta, kad dalis kredito unijų narių Nacionalinę kredito uniją tapatino su LCKU. Asociacijos Lietuvos kredito unijų administracijos vadovas Ramūnas Stonkus pabrėžė, kad dalį kredito unijų narių išgąsdino klaidinantis žodis "nacionalinė", nes šis asocijuojasi su visos šalies mastu.

"Iš kredito unijų pateikiamos informacijos apie narių ir klientų reakciją matome akivaizdų dalyką – jeigu panaši situacija būtų susijusi ne su Nacionaline kredito unija, kurios pavadinimas turi klaidingą visuotinumo atspalvį, situacija būtų buvusi dar ramesnė", – sakė F.Dirginčius.

R.Stonkaus manymu, atsakingos institucijos turėtų atsargiau išduoti leidimus tokiems pavadinimams, kuriuose esama raktinių žodžių "valstybinis", "nacionalinis" ir kt. Juo labiau kad unijos veikia tik tam tikrose apibrėžtose teritorijose.

Augimas gali sukelti problemų

LCKU Rizikos valdymo grupės vadovas ir finansų analitikas Aurelijus Cvilikas nurodė, kad LCKU sistemai priklausančių unijų turtas siekia 1,69 mlrd. litų, o prieš metus jis buvo 1,38 mlrd. Indėlių suma šiuo metu siekia 1,43 mlrd. litų, o pernai ji buvo 1,16 mlrd. litų. Jo teigimu, toks rinkos augimas yra stabilus.

Vis dėlto LCKU sistemai nepriklausančių kredito unijų augimas buvo gerokai spartesnis. Jų turtas trečią šių metų ketvirtį padidėjo 147 proc., o LCKU sistemai priklausančių kredito unijų – vos 17,9 proc. Indėliai atitinkamai augo 124,7 proc. ir 20,3 proc.

"Iš principo augimas nėra neigiamas dalykas – svarbiausia, kad jis būtų subalansuotas", – sakė A.Cvilikas. Anot jo, pritraukti indėlių siūlant dideles palūkanas gana lengva, tačiau svarbu šias lėšas tinkamai panaudoti – iš to uždirbti pelno ir išlaikyti stabiliai veiklai reikalingus rodiklius.

Tačiau, kaip pabrėžė jis, pastebima, kad sparčiai augančiose kredito unijose greičiausiai auga jų investicijos į Vyriausybės vertybinius popierius: "Vadinasi, unijos pritraukia indėlių, bet neturi kur panaudoti tų lėšų. Tai ir sukelia augimo disbalansą."

Jeigu unijos nesugebės suvaldyti finansinių srautų, šis augimas, anot A.Cviliko, gali sukelti likvidumo ir kitų problemų.

Inicijuoja tvarkos griežtinimą

LCKU, siekdama užtikrinti sistemos stabilumą, rinką stebi, tačiau gali kontroliuoti tik jai priklausančias kredito unijas, kaip pabrėžė F.Dirginčius.

Pastebima, kad naujai besisteigiančios kredito unijos gana dažnai neturi aiškiai išreikšto bendruomeninės veiklos pagrindo. "Negaliu pasakyti, kas bus po šios situacijos, tačiau norinčių steigtis kredito unijų yra. Tai verslo grupuotės, tam tikri bankininkai, turtingi žmonės, kurie neturi nieko bendra su bendruomenėmis ir bendruomenine veikla", – teigė jis.

R.Stonkus patikino, kad verslo steigiamos kredito unijos iš esmės nėra blogas reiškinys, tačiau svarbu, kad tokios unijos tenkintų ne pavienių asmenų, o platesnio narių rato interesus.

Anot jo, su Lietuvos banku tariamasi ir jau nutarta, kad reikia griežtinti kredito unijų licencijavimą. Todėl bendruomeniškumo stokojančių unijų steigimo tvarka, kaip tikimasi, artimiausiu metu bus griežtinama.

Daugiausia sumažėjo sostinėje

Bendras kredito unijų indėlių portfelio sumažėjimas didžiuosiuose miestuose

Miestas Indėlių portfelis (mln. litų)

Vilnius 2,3

Klaipėda 1,06

Kaunas 0,61