– Kas, jūsų nuomone, daroma neteisingai?

– Pirmiausia tai gaila, kad tokia vieša diskusija įsibėgėja po to, kai jau yra priimtas įstatymas. Kitaip tariant, šiuo metu jau nieko nebepakeisi ir turėsime gyventi su tuo, kas yra priimta. Tačiau keletą akcentų pabrėžiant – valdantieji, teigdami, kad pensijos didės vidutiniškai 50 eurų, sukelia lyg tam tikrą pasitikėjimą, visuomenės euforiją, kad pensijos augs. Tačiau pagrindinis dalykas, kuris vyks, yra keičiamas principas, kaip didinamos pensijos. Ir kitas principas, kad atsisakoma stažo įtakos. Tai yra labai rimti pakeitimai pensijų sistemoje ir tikrai gaila, kad mes neturėjome rimtos diskusijos visuomenėje, nes pirmuoju principo pakeitimu šiuo metu sparčiau bus didinamos tos pensijos, kurios yra didžiausios ir mažiausiai bus didinamos tos, kurios yra mažiausios.

Gaila, kad tokia vieša diskusija įsibėgėja po to, kai jau yra priimtas įstatymas.

Iki šiol mes visą laiką stengėmės indeksuojant išlaikyti vienodą procentą, kiek pensijos augs. Net ir tuo metu didžioji dalis visuomenės sakydavo: kodėl man auga 20 eurų, o kitam 50 eurų? Net jeigu abiem augdavo po 7 proc. Tai šiuo atveju tam žmogui, kuriam augdavo apie 20 eurų, jam augs apie 9 proc., tiems, kurie turi 50 eurų, jiems augs 11 proc. Tai nebe 50, o 60 proc. Kitaip sakant, proporcija pensijų didinimo pasislenka didesnių pensijų atžvilgiu. Turint galvoje tokį skurdą, šildymo kainas, kurios auga, mano galva, tai yra nesavalaikis sprendimas. Reikėjo išlaikyti, ką mes ir siūlėme – individualios ir bazinės dalies tokį patį didinimą. Tai reikštų užtikrinti, kad visi visuomenėje gautų po 12,5 proc. augimo ir pensijos kur kas daugiau būtų paaugusios, t. y. ne 50, o 60 vidutiniškai. Tuo tarpu, ta dalis, tas potencialas didinti 60 eurų, jis atiduotas tam, kad panaikinti stažo įtaką.

Ir čia, mano galva, vėl netaiklus sprendimas, nes tie žmonės, kurie dirbo 15 metų, jų pensijos sudarys 90 proc. to, kuris dirbo 30 metų, jeigu abu mokėjo minimalias įmokas. Reiškia, žmogus dvigubai ilgiau dirbo, jis tikėtųsi dvigubai didesnės pensijos, šiuo atveju, jo pensija bus tik 10 proc. didesnė. Taigi, dalinant tą 140 mln. (eurų, – red. past.), kuris yra „Sodros“ ir valstybės biudžete, daugiausiai duodama tiems, kurie turi didžiausias pensijas, o antrasis siūlymas yra tiems, kurie neturi stažo.

Ž. Gedvilos / „BNS Foto“ nuotr.

– Bet tie, kurie neturi stažo, jie ir gauna mažas pensijas. Štai dabar kas mėnesį papildomi 50 eurų pensininkams tikriausiai yra svarbus indėlis. Ypatingai, kai šalyje turime infliaciją. Ar jūs manote kitaip?

Tačiau reikia pasakyti, kad net jeigu mes nieko nebūtume darę su šiuo įstatymu, pensijos augtų virš 40 eurų.

– Aš visiškai sutinku. Tačiau reikia pasakyti, kad net jeigu mes nieko nebūtume darę su šiuo įstatymu, pensijos augtų virš 40 eurų. Kitaip sakant, tas padidinimas, tai, kas buvo svarstoma, yra iki 10 eurų. Aišku, vieniems bus iki 10 eurų, kitiems virš 10 eurų, priklausomai nuo to, kokios pensijos šiuo metu yra. Bet mūsų siūlymas, kaip ir sakiau, tuos pačius resursus paskirstant, pensijos galėjo augti 60 eurų, augti teisingiau, nei augs dabar. Dėl to, mano galva, kaip jūs sakote, kad tie, kurie neturi stažo, labiausiai skursta, tai galime sutikti, tačiau, kai kalbama, kad tuos žmones reikia ištraukti iš absoliutaus skurdo, tai absoliučiam skurde pensininkų pagal tos pačios ministerijos skaičiavimus yra apie 6–7 tūkst. Tuo tarpu stažas nuimamas apie 70 tūkst. žmonių. Tai reiškia, kad tai nėra visiškai taiklus sprendimas, ypač, kai tuos pinigus buvo galima panaudoti visiems pensininkams ir visiems padidinti pensijas vidutiniškai 60 eurų, kai dabar tuo tarpu, kaip ir minėjo valdžia, bus 50 eurų.

– Tikriausiai jūs esate atlikęs skaičiavimus, kiek, jūsų nuomone, reikėtų pinigų pensininkui, ypač vienišam, per mėnesį išgyventi didmiestyje, tam, kad jis neskurstų?

– Iš tiesų skaičiavimus daro Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Kasmet nustatydami minimalių vartojimo poreikių dydį. Jis tikrai yra labai minimalus, šiuo metu yra apie 260 eurų. Su tiek išgyventi didmiestyje yra tikrai labai sudėtinga, tačiau tai yra mūsų atskaitos taškas, vertinant kas, kokie žmonės patenka į absoliutaus skurdo ribą. Tai pensininkų, kaip minėjau, patenka apie 1 proc., 6–7 tūkst. iš visų pensininkų. Kai tuo tarpu kitų grupių – tiek vaikų, tiek vyresnio amžiaus žmonių – apie 5 proc. visuomenės. Kitaip sakant, pensininko absoliutų skurdą per praėjusias kadencijas mums daugiau mažiau pavyko įveikti. Ir šitas stažo stažo įtakos mažinimo principas, kurį pasiūlo valdantieji, mano galva, tikrai nėra savalaikis. Mums reikia spręsti visų pensijų didinimą per bazinės dalies didesnį indeksavimą.

Plačiau – vaizdo įraše: