Pereiti į pagrindinį turinį

KT sprendimas kai ką paliks tuščiomis

2013-07-08 23:59
KT sprendimas kai ką paliks tuščiomis
KT sprendimas kai ką paliks tuščiomis / Gedimino Bartuškos nuotr.

Netrukus bus pradėta atsiskaityti su bankrutavusio banko "Snoras" kreditoriais. Tačiau Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad valstybės institucijos turi prioritetą prieš kitus kreditorius, privatiems asmenims lieka nedaug šansų atgauti pinigus.

Prieštaravimų nerado

KT nutarė, kad įstatymas, numatantis, jog, bankrutavus finansų institucijoms, kompensacijas jų indėlininkams išmokantis Indėlių draudimo fondas ir kitos valstybės institucijos turi pirmenybę prieš kitus kreditorius, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Tokį sprendimą KT motyvavo tuo, kad Bankų įstatymu, dėl kurio ir buvo kilę ginčų, siekiama užtikrinti asmenų pasitikėjimą bankais ir kartu – ne tik kreditorių interesų apsaugą, bet ir visos visuomenės interesus turėti stabilią bei patikimą finansų sistemą.

KT taip pat nutarė, kad trečiosios eilės kreditorių – "Sodros", Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų valstybės institucijų – reikalavimai vertinami kaip įstatymų leidėjo siekis gauti pajamų valstybės funkcijoms vykdyti.

"Atsižvelgiant į tai, tarp valstybės ir žemesnės nei trečioji eilė banko kreditorių yra reikšmingų skirtumų. Tokiu reguliavimu nepaneigiama žemesnės eilės kreditorių teisė reikalauti patenkinti jų reikalavimus", – rašoma KT nutartyje.

Numatytas eiliškumas

KT taip pat konstatavo, kad Konstitucijai neprieštarauja ir įstatymuose numatytas draudimas įskaityti bankrutuojančio banko ir jo kreditorių tarpusavo finansinius reikalavimus, taip pat tokio draudimo išimtys.

"Teisiniu reguliavimu, pagal kurį, iškėlus bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, užtikrinama, kad visų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bus tenkinami įstatymo nustatyta ir iš anksto žinoma tvarka, taigi laikomasi asmens ir visuomenės interesų derinimo principo", – rašoma KT nutartyje.

Konstitucijai neprieštarauja ir tvarka, kai banko bankroto administratorius neturi teisės tikrinti sandorių, sudarytų laikinojo administratoriaus, ir ginčyti jų galiojimo, nes taip siekiama apsaugoti šalies finansų sistemos stabilumą, kaip nurodė KT.

Ketvirtosios eilės kreditoriai, kurie teisme ginčijo savo eiliškumą, tikėjosi atgauti apie 1,54 mlrd. litų. Tarp jų yra įmonių, esančių registre "Bankrutavus "Snorui", Ūkio bankui ir kitoms finansų institucijoms". Kompensacijas jų indėlininkams išmokantis Indėlių draudimo fondas ir kitos valstybės institucijos turi pirmenybę prieš kitus kreditorius.

Visų "Snoro" kreditorių neginčijami reikalavimai siekia 6,523 mlrd. litų, o vien Indėlių draudimo fondo – 4,053 mlrd. litų.

Pagal įstatymus Indėlių draudimo fondo reikalavimai tvirtinami antrojoje kreditorių eilėje, kitų valstybės institucijų – trečiojoje. Kitų kreditorių, priklausomai nuo paskolos rūšies, reikalavimai tvirtinami ketvirtojoje, penktojoje ir šeštojoje eilėse, o banko akcininkų, administracijos, tarybos ir valdybos narių – septintojoje eilėje. Pirmojoje eilėje tvirtinami banko darbuotojų reikalavimai.

Pradės atsiskaityti

Valstybės įmonės "Indėlių ir investicijų draudimas" vadovė Aurelija Mažintienė sako, kad KT sprendimas pagaliau leidžia pradėti atsiskaityti su bankrutavusio banko "Snoras" kreditoriais.

"Snoro" bankroto administratorius artimiausiu metu turės kreditorių komitetui pateikti atsiskaitymo su kreditoriais planą ir pradėti atsiskaitymo procedūrą. Iki KT sprendimo jis negalėjo pradėti tenkinti kreditorių reikalavimų, nors iki šiol susigrąžintos lėšos siekia apie 1,5 mlrd. litų", – sakė A.Mažintienė.

Be to, anot jos, paspartės ir paskolos grąžinimas Finansų ministerijai, iš kurios Indėlių draudimo fondas pasiskolino 3,059 mlrd. litų, kad išmokėtų draudimo išmokas indėlininkams. Paskolos likutis yra 2,214 mlrd. litų.

Pinigų neatgaus

Investuotojų asociacija teigia, kad KT sprendimas palieka mažai vilties, jog privatiems "Snoro" kreditoriams pavyks atgauti bent litą investuotų lėšų.

"Privatiems "Snoro" kreditoriams galimybių atgauti pinigus lieka labai nedaug. Viena viltis – Europos teismai, kita – kad bus atrastas "išgaravęs" turtas, dėl kurio iššvaistymo kaltinami buvę "Snoro" akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas", – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

"Snoro" bankroto administratoriaus paskelbti duomenys rodo, kad 2013 m. kovo 31 d. realizuojama "Snoro" turto vertė, atmetus potencialius teisminius ginčus, siekė 3,1 mlrd. litų. O Indėlių draudimo fondas "Snoro" indėlininkams yra išmokėjęs apie 4 mlrd. litų.

"Tai reiškia, kad Indėlių draudimo fondo nuostoliai šioje istorijoje gali siekti beveik 1 mlrd. litų. Tai nėra valstybės nuostoliai, nes lėšas į šį fondą suneša visų bankų ir kredito unijų indėlininkai", – sakė V.Plunksnis.

Pasak jo, vienintelė paguoda tokia, kad po to, kai bus parduotas "Snoro" paskolų portfelis, Indėlių draudimo fondas galės grąžinti visas paskolas valstybei ir vėl prisipildys, todėl nebereikės net ir po mažos kredito unijos bankroto skolintis iš valstybės. O tai šiek tiek sustiprins pasitikėjimą Lietuvos finansų sistema.

Teismą reikia gerbti

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas po verslininkams nepalankaus KT sprendimo dėl "Snoro" kreditorių eiliškumo sakė, kad KT sprendimą, kad ir koks jis būtų, reikia gerbti.

"KT priėmė tokį sprendimą, ir mes jį turime gerbti", – BNS sakė vienas kreipimosi į KT iniciatorių D.Arlauskas. Jo teigimu, buvo įdėta nemažai darbo, inicijuojant kreipimąsi į KT.

"Mes manėme, kad bus atsižvelgiama į kitų ES šalių pavyzdį, nes šešiose šalyse laikomasi kitokio požiūrio, tačiau tai neįvyko. Rėmėmės kitų šalių patirtimi, nebuvo taip, kad patys sugalvojome, kaip turėtų būti. Bet nenoriu leistis į emocijas, tai būtų nesolidu", – BNS sakė D.Arlauskas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų