„Lietuvos bankas, vertindamas galimą beprecedentę vagystę iš „BaltCap“, atkreipia dėmesį, kad šis atvejis susijęs su „BaltCap“ darbuotojo galimai nusikalstama veikla, o ne investavimu ar pensijų sistemomis“, – pranešime teigė LB.

Jis pabrėžia, kad „BaltCap“ nėra pensijų fondas, o alternatyvių investicijų valdymo įmonė, registruota Estijoje ir prižiūrima Estijos priežiūros institucijos, todėl tyrimą atlieka Estijos finansų rinkos priežiūros, Lietuvos ir Europos teisėsaugos institucijos.

„BaltCap“ nėra Lietuvos banko prižiūrimas subjektas. Yra žinoma, kad iš Lietuvos finansų rinkos dalyvių į „BaltCap“ valdomą Infrastruktūros fondą investavo „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“. Taip pat žinoma, kad galima vagystė paveikė pastarųjų valdomų pensijų fondus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse“, – nurodė LB.

Anot jo, pensijų kaupimo bendrovių investicijos į „BaltCap“ valdomą fondą atitiko bendrąją praktiką ir reikalavimus.

Taip pat žinoma, kad galima vagystė paveikė pastarųjų valdomų pensijų fondus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse.

 

Į rizikos, privačiojo kapitalo ir kitas alternatyvaus turto rinkas iš viso gali būti investuota ne daugiau kaip 30 proc. pensijų fondo grynųjų aktyvų vertės. „SEB investicijų valdymo“ investicijos sudarė 0,53 proc. (5,44 mln. eurų), „Swedbank investicijų valdymo“ – 0,43 proc. (9,18 mln. eurų) fondų grynųjų aktyvų vertės.

2023 metų gruodžio 29 dienos neaudituotais duomenimis, palyginti su lapkričio 30 dienos duomenimis, pensijų fondų investicijų į „BaltCap“ fondą grynųjų aktyvų vertė buvo pakoreguota vidutiniškai apie 0,09 proc. grynųjų aktyvų vertės, arba 3,16 mln. eurų.

Korekcijos buvo atliktos „SEB investicijų valdymo“ ir „Swedbank investicijų valdymo“ valdomuose antros pakopos pensijų fonduose. LB teigimu, susigrąžinus prarastas fondo lėšas, neigiamo poveikio investicijų grąžai neliktų. 

LB vadovas Gediminas Šimkus praėjusią savaitę teigė, kad Lietuvos pensijų fondai, tikėtina, patyrė nuostolių dėl Š.  Stepukonio galbūt padarytos finansinės žalos fondui. Jis pabrėžė, tai yra ne investavimo veiklos nuostoliai.

LB atstovų teigimu, numanoma nuostolių, kuriuos galėjo patirti Lietuvos pensijų fondai, suma yra žinoma, tačiau vykstant tyrimui jos neatskleidė. 

SEB bankas BNS pranešė, kad nuo 2017 metų jo pensijų fondai į „BaltCap“ infrastruktūros fondą yra investavę 4,3 mln. eurų, o šiuo metu investicijų vertė siekia 5,4 mln. eurų – tai sudaro apie 0,3 proc. „SEB investicijų valdymo“ valdomo antros pakopos pensijų fondų turto ir 0,1–0,6 proc. – atskiruose pensijų fonduose.

„Swedbank investicijų valdymo“ atstovai taip pat nurodė į fondą investuoja nuo 2017 metų, o 2023 metų pabaigoje ši investicija sudarė tik 0,1–0,5 proc. viso pensijų fondų turto.

Estijos žiniasklaida praėjusią savaitę skelbė, kad Estijos „Swedbank“, SEB  ir LHV pensijų fondai neteko kelių milijonų eurų dėl „BaltCap“ lėšų iššvaistymo Lietuvoje.