Jo duomenimis, pernai 48 antrosios pakopos fondai turtą padidino 28 proc. iki 9,1 mlrd. eurų, jų dalyvių skaičius išaugo 0,8 proc. iki beveik 1,43 mln., iš jų aktyviai pensijai kaupė 774 tūkst.

Daugiausia (314 tūkst.) fondų dalyvių buvo 1982–1988 metais gimusieji, didžiausią turtą valdė 1975–1981 metais gimę žmonės (2,1 mlrd. eurų), o didžiausią grąžą (20,32 proc.) generavo 1996–2002 metų grupės dalyviai.

Pasak LB, pensijų fondų vertė 2024 metus vidutiniškai ūgtelėjo 17 proc. 82 proc. lėšų fondai investavo į kolektyvinio investavimo subjektų vienetus, kurių vertė praėjusių metų pabaigoje sudarė 7,5 mlrd. eurų.

Lietuvoje fondai investavo 8,1 proc. daugiau nei 2023-iaisiais – apie 945 mln. eurų, arba 10,4 proc. viso turto. Daugiausia (343 mln. eurų) investuota į Vyriausybės vertybinius popierius.

Tuo metu 22 trečios pakopos fondų dalyvių skaičius pernai išaugo apie 40 proc. iki 166 tūkst., šių fondų turtas ūgtelėjo 40 proc. iki 408 mln. eurų.

Jų vertė pernai vidutiniškai padidėjo 16,8 proc., didžiausią teigiamą grąžą generavo pensijų fondų investicijos į akcijas – 20,03 proc.

343 mln. eurų, arba 84 proc. turto trečios pakopos fondai investavo į kolektyvinio investavimo subjektų vienetus. Lietuvoje investuota 40 mln. eurų (10 proc. turto), iš kurių daugiausia į VVP (14 mln. eurų). Palyginti su 2023-aisiais trečios pakopos fondų investicijos padidėjo 2,7 proc.