Daugiau nei 100 mln. – tiek pajamų netektų „Lietuvos geležinkeliai“, jei prarastų visus baltarusiškus krovinius. Dar 60 milijonų reikėtų paramos iš valstybės bent keleriems metams.

„Tam, kad tarifai nebūtų didinami Lietuvos verslui, tam, kad mūsų logistinės grandinės galėtų toliau būti konkurencingos, mums reikėtų laikino palaikymo, subsidijos“, – kalbėjo „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška.

Anot susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, apie paramas svarstoma Vyriausybėje.

„Mes tikrai nekalbame apie paramą už prarastas pajamas. Mes kalbame apie galimą paramą tam, kad mes kompensuotumėme infrastruktūros išlaikymo sąnaudas, kad jos nebūtų perkeltos ant kitų vartotojų pečių. Čia yra svarbiausias dalykas“, – sakė M. Skuodis.

Be to, kad valstybė neteks pinigų išmokėdama paramą, dar negaus ir dividendų į valstybės biudžetą.

„Praeitais metais dar uždirbome 36 milijonus eurų. Šiais metais vis dar planuojame dirbti pelningai. Tikėtina, kad pelnas bus mažesnis, bet vis dar siekiame dirbti pelningai. Bet, praradus „Belaruskalij“ krovinius, kitais metais, jeigu nebūtų valstybės paramos, mes dirbtume nuostolingai ir jokių dividendų negalėtume mokėt“, – aiškino M. Bartuška.

Praradus „Belaruskalij“ krovinius, jeigu nebūtų valstybės paramos, mes dirbtume nuostolingai ir jokių dividendų negalėtume mokėt.

Klaipėdos jūrų uostas skaičiuoja, kad trečdalis jų krovinių yra baltarusiški. Didžioji dalis jų – baltarusiškos trąšos. Jų netekęs uostas praras iki 18 mln. eurų.

„Iš principo, uosto direkcijos pajamos yra surenkamos iš į uostą įplaukiančių laivų. Įplaukiantys laivai moka uosto rinkliavas. Jeigu nebus to krovinio, nebus ir tų laivų“, – teigė Klaipėdos uosto infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.

18 mln. eurų netektis yra apie trečdalis Klaipėdos uosto pajamų.

„Praeitais metais mūsų pajamos buvo 66 mln. eurų. Tai yra ženkli suma“, – pridūrė V. Paukštė.

„Klaipėdos nafta“ teigė, kad nuo vasario Baltarusijos naftos produktų neeksportuoja. Baltarusiškų krovinių eksporto dalis pernai sudarė apie 25 proc. Ekonomistai skaičiuoja, kad bendras maksimalus nuostolis dėl baltarusiškų trąšų ir naftos importo netekimo siektų 200 mln. eurų.

„Bendrai paėmus, sakykime, visos Lietuvos ekonomikos kontekstą, tas nuostolis yra labai nedidelis, nes šiandien mes matome, kad sparčiai auga pramonė, mažmeninė prekyba. Tai yra pakankamai dideli sektoriai Lietuvos ekonomikoje, kurių augimas gali visiškai kompensuoti šiuos 200 mln. eurų“, – komentavo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Mokesčių inspekcijos duomenimis, „Lietuvos geležinkeliai“ pernai valstybei sumokėjo šiek tiek daugiau nei 20 mln. eurų dividendų, šiemet – beveik 14 mln. „Klaipėdos nafta“ pernai sumokėjo beveik 6 mln., o šiemet – beveik 5,5 mln. Klaipėdos jūrų uostų direkcija pernai sumokėjo 28 mln., šiemet – kiek daugiau nei 25 mln.

Kiek dėl baltarusiškų krovinių netekimo įmonės sumokės mažiau dividendų valstybei, anot susisiekimo ministro, dabar pasakyti negalima.

„Mes matysime, kokia situacija bus metų gale ir tada geriau galėsime pasakyti. Uostas, pavyzdžiui, žiūrint į krovą, per pusę metų perkrovė panašius skaičius kaip ir praeitais metais, kurie buvo rekordiniai. Matysime, koks bus poveikis metų antroje pusėje“, – sakė M. Skuodis.

Valstybės įmonės turi planą, kuo pakeisti baltarusiškus krovinius. Pavyzdžiui, geležinkeliai pradėjo naujus komercinius pervežimus – iš Nyderlandų į Kauno intermodalinį terminalą veža puspriekabes, konteinerius.

„Ko mes tikrai neišnaudojame ir kur matome labai didelį potencialą, – pervežimai Lietuvos viduje. Maždaug trečdalis visų geležinkelių pervežimų yra pervežimai Lietuvos viduje. Ir čia mes matome tikrai didelį augimo potencialą“, – teigė M. Skuodis.

Ekonomistų vertinimu, įmonių netektys dėl baltarusiškų krovinių, parama iš valstybės biudžeto ir netekti dividendai nėra labai didelis iššūkis Lietuvai.