Pastaraisiais metais Lietuvoje labiausiai augo krovinių vežimas kelių transportu, tačiau užmojų nestokoja ir vežėjai geležinkeliu, oru bei vandeniu.

Padaugėjo penktadaliu

Lietuvos geležinkeliais, keliais, vandeniu ir padangėmis keliaujantys kroviniai yra ne tik daugybės žmonių uždarbio ir gerovės garantas, bet ir svarbi visos šalies ekonomikos dalis.

Rusijai mums privėrus sienas, Lietuvos vežėjams neliko nieko kito kaip tik ieškoti naujų rinkų. Akivaizdu, kad nemažai bandymų pasiteisino, o kai kurie net ir pranoko lūkesčius.

"Statistikos duomenys rodo, kad 2011–2014 m. Lietuvoje labiausiai augo krovinių vežimas kelių transportu. Lyginant 2011 m. ir 2014 m., kelių transportu per metus pervežamų krovinių kiekis padidėjo daugiau kaip 10 mln. tonų (nuo 46 mln. tonų  2011 m. iki 56,1 mln. tonų 2014 m.), t. y. beveik 22 proc. Vertinant krovinių vežimo apimtis, nuo 2013 m. ši transporto rūšis pirmauja, pralenkusi anksčiau daugiausia krovinių gabenusį geležinkelių transportą.

Krovinių vežimas geležinkeliais 2014 m., palyginti su 2011 m., sumažėjo 6,7 proc., o pervežimai jūrų ir oro transportu kito nedaug", – apibendrino Susisiekimo ministerijos Komunikacijos ir protokolo skyriaus vyr. specialistė Dalia Perednienė.

Krova Klaipėdos uoste padidėjo 6,2 proc. Nedaug, apie 1 proc., didėjo ir keliais vežamų krovinių kiekis. Lietuvos oro uosto pateikiamais duomenimis, krovinių srautas nėra itin didelis, tačiau šiemet per pusmetį skraidinta 17 proc. daugiau krovinių nei pernai per tą patį laikotarpį.

"Tikimasi, kad teigiamos tendencijos išliks ir ateityje", – teigė D.Perednienė.

Pavyko stabilizuoti situaciją

"Žinoma, didžiausias pokytis vis dar jaučiamas kalbant apie Rytų Europos rinkas, ypač Rusiją. Tiesa, iš pačios Rusijos į kitas valstybes krovinių ir seniau buvo palyginti nedaug. Daugiausia į šią šalį būdavo importuojama – tiek žemės ūkio, tiek kiti maisto produktų, buitinės chemijos, technikos, iš Viduržemio jūros regiono – vynų. Šie srautai jau kurį laiką yra gerokai sumažėję. Kalbant apie Vakarų Europos rinkas, situacija išlieka ganėtinai stabili", – sakė vienos didžiausių šalyje kelių transporto bendrovės "Girteka Logistics" transporto veiklos direktorius Aidas Nakčiūnas.

Jis mano, kad kitais metais vis dar tęsis panaši situacija kalbant apie Rusiją ir kitas Rytų rinkas, todėl krovinių srautai į tą pusę ir iš jos liks sumažėję.

Nors didžiausią įtaką kelių vežėjų metiniams veiklos rodikliams turės Rusijos krizė, vis dėlto jau spėta rasti rinkų, kurios būtų kaip atsvara jai. "Situacija nėra tokia bloga, nes ją pavyksta stabilizuoti didinant pervežimus Vakarų Europoje", – konstatavo A.Nakčiūnas.

Darbuotojų trūkumas

"Girteka Logistics" specializuojasi maisto produktų pervežimo srityje. Net 47 proc. visų pervežamų produktų sudaro maistas ir jūrų gėrybės, dar 11 proc. – alkoholiniai ir kitokie gėrimai. Likusi dalis atitenka itin didelės vertės krovinių ir autotransporto dalių gabenimui, kitoms plataus vartojimo bei namų apyvokos prekėms. Kiekvienais metais didėja farmacijos produktų pervežimų skaičius.

"Girteka Logistics" vilkikai nuolat važiuoja maždaug į 30 Vakarų Europos ir NVS valstybių. "Tolimiausiomis turbūt galima įvardyti pačią Skandinavijos šiaurę, Kazachstaną. Tiesa, mūsų vilkikai yra pasiekę ir Kinijos sieną. Tačiau, žinoma, kroviniai į ten nėra dažni", – pasakojo A.Nakčiūnas.

Šiuo metu šioje įmonių grupėje dirba 7,1 tūkst. darbuotojų. Didžioji dalis jų – tolimųjų reisų vairuotojai, jų Lietuvoje jaučiamas trūkumas.

"Ypač trūksta patyrusių vairuotojų, turinčių patirties vairuoti vilkikus sudėtingomis kelio ir oro sąlygomis. Puikiai užsienio kalbas mokantys ir su užsienio klientais galintys dirbti vadybininkai taip pat nesunkiai gali susirasti darbo vietą", –  vardijo vienas įmonės vadovų.

Daug dėmesio Baltarusijai

"Lietuvos geležinkeliais" vežamų krovinių geografija – taip pat labai plati. "Didelė dalis jų toliau iškeliauja per Klaipėdos uostą, todėl ir gavėjai išsibarstę po visą pasaulį: Kiniją, Indiją, Pietų Amerikos šalis, Europą ir t.t.", – vardijo "Lietuvos geležinkelių" Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Stasiūnas.

Pervežimais geležinkeliu per Lietuvos teritoriją labiausiai susidomėję baltarusiai. "Šiai šaliai "Lietuvos geležinkeliai" skiria daug dėmesio. Tai ir trąšų gamyklos, naftos perdirbimo chemijos, traktorių ir automobilių gamyklos bei pan. Šių gamyklų produkcija daugiausia iškeliauja per uostą į kitas šalis. Dirbame kartu su Klaipėdos uosto direkcija, uosto krovos kompanijomis, ekspedicinėmis įmonėmis", – pasakojo S.Stasiūnas.

Nepaisant to, kad Rusija Lietuvos vežėjams privėrė duris, ji, kaip ir Baltarusija, Ukraina bei Kazachstanas, ir toliau išlieka pagrindine "Lietuvos geležinkelių" rinka.

Vis dėlto bendrovė, plėsdama savo rinkas, neseniai atidarė atstovybę Kazachstane. Tokios jau veikia Rusijoje, Baltarusijoje ir Kinijoje. "Be šių rinkų, aktyviai dirbame Skandinavijos, Turkijos, Lenkijos rinkose", – vardijo S.Stasiūnas.

Sumažėjo naftos, anglių ir maisto

Tradiciškai daugiausia geležinkeliu per Lietuvos teritoriją yra pervežama mineralinių ir cheminių trąšų, naftos ir jos produktų, mineralinių produktų (skaldos), juodųjų metalų, augalinės kilmės produktų ir kietojo mineralinio kuro (anglių).

"Lietuvos geležinkeliai" šiemet per pirmąjį pusmetį iš viso pervežė 22,99 mln. tonų krovinių. Pernai per tą patį laikotarpį – šiek tiek daugiau – 23,59 mln. tonų.

"Krovinių srauto apmažėjimui didžiausios įtakos turėjo tranzitu vežamų krovinių srauto mažėjimas. Jo kritimas sudarė apie 18 proc. Labiausiai krito naftos ir jos produktų, kietojo mineralinio kuro (anglių), maisto pramonės produktų apimtys", – vertino S.Stasiūnas.

Viena pagrindinių tokių pokyčių priežasčių – minimi kroviniai imti vežti Rusijos viduje, nesinaudojant kitų šalių teritorijomis, nors tai būdavo kur kas pigiau ir patogiau. "Be to, nuvertėjęs rublis vežimą kitų šalių teritorijomis brangina, nes atsiskaitoma ne rubliais, o pagal kursą kitomis, tvirtomis, valiutomis", – sakė S.Stasiūnas.

Išjudins intermodaliniai terminalai

Rusija šiuo metu užima nemenką "Lietuvos geležinkelių" išsikovotos rinkos dalį, tačiau į jos plėtrą šioje šalyje dedama mažai vilčių. "Planuojant vežimus artimiausiam kelerių metų laikotarpiui, pesimistiškiausiai atrodo Rusijos rinka ir į ją bei iš šios šalies vežami kroviniai. Santykiai tarp ES ir Rusijos turi didelės įtakos ir vežimui geležinkelių transportu", – konstatavo S.Stasiūnas.

Lyginant pervežimų srautus į Rusiją ir iš jos 2014 m. pirmą pusmetį su 2015 m. atitinkamu laikotarpiu, jų sulėtėjimas yra akivaizdus ir sudaro beveik 10 proc. "Tikėtina, kad tokių mažėjimo tempų ateityje nebus, tačiau ir didelio augimo tikėtis nevertėtų", – mano S.Stasiūnas.

Rezervuoto augimo arba panašių krovinių srautų "Lietuvos geležinkeliai tikisi iš tradicinių rinkų, pirmiausia Baltarusijos. "O nutiesus "Rail Baltica" iki Kauno, tikėtina, augs krovinių srautas iš Vakarų Europos ir į ją. Tam yra visos prielaidos, juo labiau šiais metais pradėjo veikti Kauno ir Vilniaus intermodaliniai terminalai", – kalbėjo S.Stasiūnas.

Šių terminalų atsiradimas ir logistinių įmonių kūrimasis šalia jų didins Lietuvos kaip tranzitinės šalies potencialą ir skatins krovinių judėjimą per šalį.

"Didelis nevisiškai išnaudotas potencialas – intermodaliniai pervežimai. "Lietuvos geležinkeliai" šiuo metu siūlo aštuonis konteinerinius traukinius. Ateityje, lyginant ir pasaulines tendencijas, pervežimai tik augs", – mano S.Stasiūnas.

Padaugėjo skystųjų krovinių

2015 m. sausio–birželio mėnesiais į Klaipėdos uostą įplaukė 3 271 laivas – lygiai tiek pat, kiek ir pernai per tą patį laikotarpį. Tačiau uosto krovos apyvarta šiemet per pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 6,2 proc. Krauta 18,86 mln. tonų, t. y. 1,1 mln. tonų daugiau nei 2014 m. sausio–birželio mėnesiais.

Net 40 proc. padaugėjo skystųjų krovinių. Jų šiemet pakrauta ir išplukdyta 5,2 tūkst. tonų. Daugiausia sumažėjo biriųjų ir suverstinių krovinių (4 proc., t. y. iki 8 tūkst. tonų per pusmetį).

Klaipėdos uoste auga didesnių laivų segmentas. 2013 m. į uostą atplaukė 382 laivai, ilgesni nei 200 m, 2014 m. jų skaičius išaugo iki 465, t. y. net 21,7 proc. daugiau. Prekybos ryšius uostas palaiko su 65 šalimis.

Lietuvos oro uostuose, lyginant statistiką, krovinių srautai nėra tokie intensyvūs kaip vandeniu ar sausumos transportu, tačiau pastebimas žymus jų didėjimas. Lietuvos oro uosto pateikiamais duomenimis, šiemet per pusmetį skraidinta 17 proc. daugiau krovinių nei pernai per tą patį laikotarpį.

"Tokius pokyčius lėmė greitų krovinių kiekių didėjimas (bendrovės TNT, UPS, DHL). Informacijos apie krovinių judėjimo kryptis ir jų kilmės vietą Lietuvos oro uostai nerenka, tad negali ir pateikti", – sakė Lietuvos oro uostų Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Indrė Baltrušaitienė.

Lietuvos vežėjų pranašumas

Kalbintų bendrovių atstovai nusiteikę tam, kad konkurencija transportavimo srityje tik didės. "Konkuruoti tenka ne tik su kitų šalių geležinkeliais, bet ir kitomis transporto rūšimis", – atkreipė dėmesį "Lietuvos geležinkeliai".

Kaip vieną savo pranašumų bendrovė įvardija patikimumą. "Užsakovams ne mažiau svarbus ir saugumas. Dar vienas iš pranašumų – galime pervežti itin didelės apimties krovinius (iki 6 tūkst. tonų). Taip pat svarbu, kad bendrovė gali pasiūlyti beveik visas logistines paslaugas – klientas gauna viską, kas reikalinga, vienoje vietoje", – kalbėjo S.Stasiūnas.

"Viskas priklauso nuo to, koks yra krovinys, kaip greitai jis turi pasiekti galutinį tašką. Krovinių gabenimas kelių transportu tikriausiai yra pats paslankiausias, lengviausiai valdomas, jam beveik nereikia jokių papildomų dalykų", – kalbėjo "Girteka Logistics" transporto veiklos direktorius A.Nakčiūnas.

Vienas neabejotinas šios įmonių grupės pranašumas – didelis ir itin naujas transporto parkas. "Vilkikai nuolat būna visoje Europoje ir NVS valstybėse, todėl klientams bet kada ir iš bet kokio taško galima pasiūlyti transportą, galintį paimti jų krovinį. Šiuo metu kompanija turi 6 tūkst. transporto priemonių parką, kuriame yra 2,9 tūkst. vilkikų ir 3,1 tūkst. priekabų. Transporto parkas yra naujas, nes tik taip galima užtikrinti techninį stabilumą, retesnius gedimus ir pan., o tai taip pat prisideda prie to, kad kroviniai būtų gabenami saugiai ir punktualiai", – vertino A.Nakčiūnas.

Jis atkreipė dėmesį, kad naujas transporto parkas taupo degalus ir išmeta mažiau kenksmingų medžiagų į aplinką. "Vakarų Europos, kurios gyventojams vis svarbesnė aplinkosauga, klientams tai taip pat yra labai didelis pranašumas", – sakė pašnekovas.

"Lietuvos geležinkeliai" taip pat nuolat atsinaujina, nors ši transporto rūšis yra viena ekologiškiausių.