Ekonomistai fiksuoja: vietiniai gaminiai, net ir be raginimų „pirk prekę lietuvišką“ – vėl populiarūs. Tą esą rodo importo smukimas, kai visa mažmeninė rinka augo. Bet pirkti lietuvišką produkciją – ne vien patriotizmas ar mada, priežastys dažnai kitos.

Lietuviškos prekės vis dažniau atsiduria pirkinių krepšelyje ir šiuo metu jų paklausa išgyvena pakilimą. Šiemet sausį-liepą, palyginti su tuo pat metu pernai,  mažmeninės prekybos apyvarta išaugo apie 5 procentus, o galutinio vartojimo prekių importas smuko beveik 3 procentais.

Analitikai iš to daro išvadą: mažiau nupirkta atvežtinių, daugiau – vietinių gaminių.

Dalies prekių, pavyzdžiui, pieno, kiekis Lietuvos parduotuvių lentynose pagausėjo dėl Rusijos Įvesto embargo. Gamintojai keičia eksporto kryptis, o vidaus rinkoje koreguoja kainas. Jų ir kokybės santykis leidžia kaip lygiaverčiams konkuruoti su importuotais gaminiais.

Ekonomistų teigimu, dabar puikus metas rinkoje įsitvirtinti lietuviškiems prekių ženklams.

„Tiktai klausimas, kaip tą prekės ženklo žinomumą didinti. Tai tikrai reikalauja ir nemenkų investicijų, ir labai sunku rasti savo išskirtinių bruožų jūroje tų kitų prekių ženklų. Bet tai daryti reikia, nes, priešingu atveju, mūsų gamintojams teks tenkintis trupiniais prie stalo“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Pasak ekspertų, palyginti su prieškriziniu laikotarpiu, lietuviškų prekių paklausa išaugo, tačiau esą tai nulėmė ne vien patriotizmas ar sumažėjusi kaina, o priežasčių visuma.

„Lemia prekybininkų akcijos, vilionės, kaina, įprotis, marketingas, kokybė. Ir geopolitinė situacija, aišku. Gamintojai, prekybininkai priversti imtis kažkokių priemonių. Jiems nenaudinga, kad prekė gulėtų arba sandėly, arba nebūtų išvežta iš gamyklos“, – sakė Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas.

Ir kalbama ne vien apie maistą. Pirkėjai mielai renkasi lietuvišką kosmetiką, papuošalus ar drabužius. Patys verslininkai ekonominius rodiklius interpretuoja kiek atsargiau. Lietuviški antrojo būtinumo produktai esą dar negali prilygti masinės gamybos prekėms, įvežamoms iš užsienio, tačiau tam tikri nišinei rinkai skirti gaminiai Lietuvoje perkami ir už kur kas didesnę kainą nei importiniai.

„Aš manau, kad daug, ypatingai nišinių produktų, gamintojų net nekonkuruoja kainos prasme Lietuvoje. Pažiūrėjus į lietuviškų rūbų kainas – jos yra žymiai aukštesnės nei importinių rūbų iš didesnių tinklų. Aš manau, kad lietuviškas produktas konkuruoja savo kokybės, gebėjimo prisitaikyti prie vartotojo norų prasme“, – pasakojo bendrovės „Uoga uoga“ įkūrėja Jelena Sokolovska.

Ekonomistai teigia, kad net ir atgijus galutinio vartojimo prekių importui, lietuviška produkcija turėtų išlikti konkurencinga ir paklausi.