Pasak ministerijos, iki gegužės 1-osios paženklinta daugiau nei 94 tūkst. kačių, beveik 200 tūkst. šunų ir daugiau nei 400 šeškų. Registruota ir per 300 iš Ukrainos įvežtų gyvūnų.

Pasak ministerijos, į registrą įtrauktas tik maždaug kas ketvirtas gyvūnas, o gyventojams, nesuspėjusiems augintinių paženklinti specialia mikroschema, ši prievolė išlieka.

Už prievolės nevykdymą gresia baudos nuo 30 iki 550 eurų, tačiau ministerija patikino, kad kol kas jų bus vengiama.

„Už vėlavimą baudų kol kas neketinama skirti“, – teigia ministerija.

Jos duomenimis, daugiausiai augintinių paženklino ir užregistravo Utenos rajono savivaldybės gyventojai  (42,64 proc. visų gyventojų, turinčių gyvūnus), Kalvarijos savivaldybės (37,84 proc.), Kelmės rajono savivaldybės (36, 67 proc.) ir Kauno rajono savivaldybės (36,64) gyventojai.

ŽŪM teigimu, gyvūnų ženklinimo ir registravimo statistika itin šoktelėjo balandį, baigiantis terminui – iš viso per mėnesį paženklinta daugiau nei 40 tūkst. augintinių.

„Ženklinimas ir registravimas Lietuvoje įsibėgėjo. Tikime gyventojų sąmoningumu. Nors tam numatytas laikas jau praėjo, kviečiame paskubėti atlikti atsakingo šeimininko pareigą. Ženklinimas ir registravimas – tai pirmiausia atsakomybė ir rūpestis savo augintiniu”, –  pranešime sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Mantas Staškevičius sako, jog tarnyba šiomis dienomis stebi „didelį aktyvumą veterinarijos klinikose“.

„Nors įstatyme už šios prievolės nevykdymą yra numatytos baudos, tikslo organizuoti baudžiamųjų akcijų nėra. Mums labai svarbu, kad gyvūnų savininkai augintinių ženklinimu pasirūpintų aiškiai suprasdami, kad tai ne tik būtina, bet ir svarbu apsaugant gyvūną ir aplinkinius“, – sakė VMVT vadovas.

Anot ministerijos, augintiniai mikroschemomis ženklinami ir registruojami beveik visoje Europos Sąjungoje dėl daugelio priežasčių. Viena svarbiausių – gyvūno atsekamumas, kuris yra labai svarbus dėl užkrečiamųjų ligų stebėsenos, kontrolės ir likvidavimo.

Viena iš gyvūnams ir žmonėms pavojingiausių užkrečiamųjų ligų – pasiutligė, tad šios ligos stebėsenai skiriamas ypatingas dėmesys. Kadangi liga pavojinga gyvūnams ir nuo jų gali užsikrėsti žmonės, gyvūną privaloma nuolat skiepyti nuo šios ligos, o jo vakcinavimo duomenys turi būti registruoti Gyvūnų augintinių registre.

Tokių būdu sudaryta galimybė Gyvūnų augintinių registre nustatyti augintinių laikymo vietą, identifikuoti jų savininkus ir, esant būtinybei, imtis priemonių, leidžiančių užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui.

Taip pat ženklinimas svarbus ieškant pasiklydusių gyvūnų – tuomet jį suradęs asmuo gali kreiptis į veterinarijos gydytojus ar VMVT, o specialistai gali patikrinti mikroschemą registre ir rasti gyvūno savininką. Registro duomenimis Lietuva keičiasi ir su kitomis Europos valstybėmis.

Ženklinimu siekiama ir gyventojų atsakomybės, kad šie nepaliktų augintinių be globos ir tinkamai jais rūpintųsi.

Su paženklintais gyvūnais taip pat yra lengviau keliauti į kitas valstybes, jam išduodami kelionės dokumentai. Be kita ko, registracija siekiama surinkti ir duomenis, kiek gyvūnų augintinių yra Lietuvoje.

Remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis ir kita augintinių statistika, Lietuvoje iš viso galėtų būti apie 550 tūkst. šunų ir apie 600 tūkst. kačių. Dar vienas iš registracijos tikslų – nustatyti tikslesnį augintojų skaičių.