Euras Lietuvoje galėtų būti įvestas 2011–2012 m., o kol kas abejoti lito stabilumu nėra jokio pagrindo. Tai vakar pareiškė Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas, pasirengęs guldyti galvą už šalies finansų sistemą.

Grėsmių bus

Spėlioti nemėgstantis centrinio banko valdybos pirmininkas R.Šarkinas, tik spaudžiamas žurnalistų, svarstė, kad reali data įsivesti eurą Lietuvoje galėtų būti 2011–2012 m. Pirmą Lietuvos bandymą 2007 m. tapti euro zonos nare sužlugdžiusi infliacija nebedidėja tokiu tempu, tad prie infliacijos Mastrichto kriterijaus Lietuva galėtų priartėti jau šių metų pabaigoje arba 2010 m. Tačiau R.Šarkinas įspėjo, kad mūsų šalis gali neįvykdyti kitų kriterijų – valdžios sektoriaus deficito ir ilgalaikės palūkanų normos.

"Infliacija galėtų priartėti prie Mastrichto kriterijaus 2010 m., o gal ir šių metų pabaigoje, jei susiklostytų aplinkybės. Bet gali būti pažeisti kiti kriterijai – ilgalaikių valstybės vertybinių popierių palūkanų dydis ir biudžeto deficitas", – spaudos konferencijoje sakė R.Šarkinas.

Litą saugo auksas

Lietuvos banko vadovas tikisi, kad iki įsivedant eurą lito kursas išliks stabilus, tad dar kartą paneigė sklandančius gandus apie nacionalinės valiutos devalvaciją. Jis piktinosi, kad kai kurie analitikai skleidžia abejones lito stiprybe pateikdami išvadas, kad indėlių eurais daugėja, o litais – mažėja.

"Pernai lapkritį 74 proc. visų indėlių bankuose buvo litais. 2005 m. – taip pat 74 proc. Jokio pavojaus litui nėra. Mūsų prisiimti įsipareigojimai išlaikyti stabilų lito kursą tebegalioja, ir tam turime visas galimybes", – dėstė R.Šarkinas ir pridūrė, kad visi apyvartoje esantys litai yra 126 proc. padengti užsienio valiutos ir aukso atsargomis.

Vis dėlto Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paramos Lietuvai ateityje gali prireikti. "Kol kas skolintis iš TVF nereikia, bet nematau nieko baisaus, jeigu reikalui esant tai būtų padaryta", – ramino centrinio banko vadovas.

Paklaustas, ar mato požymių, kad šalis, kaip teigė eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, vis dar balansuoja ties nemokumo riba, vyriausiasis šalies bankininkas paragino Europos Komisijos narę kalbėti kiek atsakingiau: "Man nepatogu komentuoti komisarės žodžius, bet sakyčiau, ji labai laisvai tuos įvairius žodžius naudoja, manau, turėtų atsakingiau kalbėti."

Dauguma dirbo pelningai

Vis dėlto finansų sistemos padėtis šiemet ypač priklausys nuo Lietuvos ekonomikos sveikatos.

"Viskas priklausys nuo to, kokia bus Lietuvos ekonomikos padėtis. Jeigu sunkmetis tęsis, nebus lengva ir bankams", – prognozavo šių metų bankų veiklą R.Šarkinas.

Praėję metai šalies komerciniams bankams buvo gana sėkmingi. Lietuvos veikiantys komerciniai bankai ir užsienio bankų filialai 2008-aisiais iš viso uždirbo 902,6 mln. litų neaudituoto pelno – 21,9 proc. mažiau nei 2007 m., kai jų bendras pelnas siekė 1,156 mlrd. litų.

Pernai pelningai dirbo 7 šalies komerciniai bankai ir du užsienio bankų filialai, o nuostolių patyrė du komerciniai bankai ir penkių užsienio bankų filialai. Konkrečių įstaigų rezultatai bus paskelbti po poros mėnesių.

Nors bendras šalies bankų pelnas sumažėjo pirmą kartą per šešerius metus, R.Šarkinas padėties nedramatizuoja: "Iki šiol visas problemas bankai sprendė patys, jokių paskolų iš Lietuvos banko jiems nereikėjo." Praėjusiais metais visi šalies komerciniai bankai vykdė Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus.

Dar neprasiskolinome

Vis dėlto prastėjanti šalies ekonominė padėtis siunčia signalus ir bankams. Metų pabaigoje gerokai pablogėjo paskolų padėtis – išaugus įmonių bankrotų skaičiui, sumažėjo paskolų vertė. Blogosioms paskoloms atidėta suma išaugo nuo 450 mln. litų 2007-aisiais iki 853 mln. litų 2008-aisiais, arba nuo 0,74 iki 1,18 proc. visų paskolų portfelio.

"Blogosios paskolos taip pat atspindi padėtį ekonomikoje. Manau, dabar bankams aktyviai veikiant indėlių rinkoje, padaugėjus litų skaičiui ir gavus Europos investicijų banko paskolas, bankai turėtų turėti daugiau lėšų ir palūkanos turėtų kristi", – vylėsi centrinio banko vadovas.

Bendras paskolų portfelis Lietuvoje sudaro vis dar palyginti mažą dalį BVP – 64,3 proc., o Latvijoje lapkritį jis sudarė 111,8 proc., Estijoje – 102,6 proc., Švedijoje – 96,2 proc.

Ateityje galėtų daugėti ir būsto paskolų – pagal šį rodiklį (18,6 proc. BVP) Lietuva taip pat atsilieka nuo ES vidurkio (41 proc.)