Seimo posėdyje M. Majauskas teigė, kad loterijos yra gerokai pelningesnės nei azartiniai lošimai, rašoma asociacijos pranešime. Pasak jos prezidento Andriaus Karaliūno, tokie teiginiai neatitinka tikrovės.

„Vertinant sumokamus mokesčius ir gaunamas pajamas, loterijų pelno marža yra trečdaliu mažesnė nei azartinių lošimų. Raginame parlamentarus, priimant verslui reikšmingus sprendimus, vadovautis faktais, o ne tendencingais teiginiais“, – pranešime cituojamas A. Karaliūnas.

Pranešime nurodoma, kad 2020 metais azartiniai lošimai gavo 103,5 mln. eurų grynųjų pajamų, o jų grynasis pelnas sudarė 19,9 mln. eurų – t. y. 19,2 proc. pelno nuo grynųjų pajamų, loterijos 2020 metais gavo 46,9 mln. eurų grynųjų pajamų, o jų grynasis pelnas sudarė 6,8 mln. eurų – t. y. 14,45 proc. pelno nuo grynųjų pajamų.

„Loterijų verslo grąža visuomenei (valstybės biudžetui ir kitiems visuomeniniams tikslams) tiek procentine, tiek skaitine išraiška yra didesnė nei azartinių lošimų, tuo pat metu loterijos nedaro jokios socialinės žalos“, – rašo LLA.

Anot jos, azartinių lošimų organizatoriai 2020 metais sumokėjo 11,9 mln. eurų mokesčių – t. y. 11,5 proc. mokesčių nuo 103,5 mln. eurų grynųjų pajamų, o loterijos sumokėjo 13,8 mln. eurų mokesčių – 29,5 proc. nuo 46,9 mln. eurų grynųjų pajamų.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė iš BFK grįžusiai iniciatyvai labiau apmokestinti azartinių lošimų ir loterijų organizatorius, nei buvo siūlyta po įstatymo pateikimo. Siūlymui lošimų organizatorius apmokestinti 20 proc., o loterijų – 18 proc. mokestiniu tarifu trečiadienį pritarė ir Vyriausybė.

Ankstesnis siūlytas tarifas loterijoms siekė 15 proc., tačiau BFK tame pačiame posėdyje pritarė parlamentarų Andriaus Palionio, Valiaus Ąžuolo, Remigijaus Žemaitaičio, Kęstučio Masiulio ir Jono Pinskaus pasiūlymui tarifą padidinti iki 18 proc.

Finansų ministerijos išvadoje rašoma, kad loterijų rinką pastarąjį dešimtmetį kasmet auga po 10 proc., bet loterijų apmokestinimo tvarka nebuvo keičiama nuo 2004 metų, nors nuo to laiko išpopuliarėjo azartiškesnės internetinės loterijos. Be to, pažymi ji, loterijos kelia panašią riziką, kaip ir azartiniai lošimai, todėl turėtų labiau prisidėti prie lošimų prevencijos finansavimo.

„Loterijų reklamai nustatyti minimalūs ribojimai ir, skirtingai nei lošimuose, dalyvavimo loterijose amžiaus cenzo nėra nustatyta, todėl vaikai ir nepilnamečiai gali įsigyti loterijos bilietų ir dalyvauti loterijose, įskaitant ir internetines loterijas, kurios savo esme yra labai panašios į lošimus ir kelia riziką priklausomybei vystytis“, – rašoma išvadoje.

Tuo metu BFK pirmininkas Mykolas Majauskas pažymi, kad loterijų bendros lošimų pajamos per pirmuosius 9 šių metų mėnesius sudarė 40 mln. eurų, iš kurių daugiau nei pusę sudarė pajamos iš momentinių loterijų. Jos, pasak M. Majausko, nesiskiria nuo azartinių žaidimų ir netgi atrodo panašiai, kad žaistų kuo daugiau žmonių, yra prieinamos nuo 16 m.

Savo ruožtu LLA aiškina, kad siūlomas apmokestinimas nėra adekvatus, kadangi jau dabar loterijos apmokestinamos dvigubai labiau nei azartiniai lošimai, o priėmus pataisas, mokestinė našta verslui siektų 40 proc. Be to, loterijos, kitaip nei azartiniai lošimai, priklausomybių nesukelia, sako LLA.

A. Karaliūno teigimu, pataisomis norima sunaikinti loterijų verslą, jį nacionalizuoti bei atverti kelią azartiniams lošimams.

Loterijų organizatoriai iki 2022 m. liepos 1 d. į valstybės biudžetą moka 5 proc. nuo pajamų už parduotus bilietus, dar 8 proc. privalo skirti paramai. Nuo kitų metų antrosios pusės visą mokestį loterijų verslas mokės tik valstybei – tam Seimas pritarė lapkričio pradžioje.