Kaip aiškina finansų analitikas, euro zonoje ilgą laiką nuotaikos buvo „apsnūdusios“, tačiau pirmadienį pasirodė Europos Centrinio Banko (ECB) komentarai, kad jau ketvirto ketvirčio metu gali tekti kelti palūkanas, nes kyla poreikis reaguoti į augančią infliaciją. Prieš tai buvo prognozuojama, kad pigių pinigų pasiūlos laikotarpis gali baigtis tik 2023 metais.

„ECB kalbos apie palūkanų auginimą reiškia didelius pokyčius. Visų pirma bus nutrauktas „pinigų spausdinimas“ arba įliejimas į rinką. Pinigų pasiūla tikėtinai nebedidės ir dėl to įkaitusios ekonomikos, kaip Lietuva bus po truputį aušinamos. To reikėjo jau seniai, tačiau ECB balansavo, kad šaltas dušas nepasiektų ir taip atvėsusių pietinių Europos šalių. Dabar akivaizdu, kad ECB nebegali toleruoti 5 proc. perlipusios bendros euro zonos infliacijos ir pradės spausti stabdžius“, – Eltai atsiųstame komentare teigia M. Dubnikovas.

Ekonomisto vertinimu, pietinėms valstybėms tai bus iššūkių metas, nes finansuoti milžiniškas skolas teks brangiau. Jis pateikia pavyzdį, kad Italijos 10 metų skolos metinės palūkanos staigiai šoktelėjo iki 1,85 proc. ir tai didžiausios palūkanos nuo pat pandemijos pradžios, kai buvo pradėti „lieti nauji pinigai“. M. Dubnikovas atkreipia dėmesį, kad Lietuva tokiam pat laikotarpiui dabar skolinasi už 0,75 proc. metinių palūkanų. Vokietija – 0,24 proc.

JAV 10 metų skolos palūkanos dėl jau neišvengiamo augimo taip pat padidėjo iki 3 metų aukštumų ir siekia 1,95 metinių procentų doleriais. Priartėta prie psichologiškai svarbios 2 proc. ribos, kurią kirtus pasipils labai daug straipsnių apie naujas būsimas aukštumas.

Augančios palūkanos Lietuvoje, analitiko teigimu, reikš, kad paskolų prieinamumas mažės. Paskolos būstui įsigyti taps brangesnės ir reikalaus didesnių pajamų jų pagrindimui. Tai gali aušinti nekilnojamojo turto (NT) rinką ir norą pirkti. Tuo metu pardavėjų pusėje, prognozuoja jis, bus visiškai priešingas spaudimas – noras parduoti, nes prisiimtos paskolos statybų vystymui pradės „kandžioti kulnus“.

„Iš esmės tai šaldantis procesas, bet tokio jau senai reikėjo įsisiūbavusiai NT rinkai. Taip pat atsiras paskatų grąžinti seniau paimtus kreditus kintamomis palūkanomis, nes teks mokėti vis labiau. Apie krizes, bent šioje situacijoje, nekalbama, nes reikia suprasti, kad palūkanos bus didinamos nuosekliai, nebent kažkas stipriai pasikeistų“, – aiškina M. Dubnikovas.

Augančios palūkanos, pasak jo, su laiku vėl grąžins indėlių palūkanas ir santaupas laikantys pinigais bent kažką pretenduos gauti. Vieniems tai pajamos, kitiems išlaidos.

„Pokyčių gali būti daug, tik jų norėtųsi tikėtis slenkančio pavidalo, o ne staigiai straksinčių, tada būtų galima išvengti klaidingų sprendimų. Ateina laikotarpis, kai reikia sužiūrėti pajamas, jų stabilumą, įsipareigojimus ir jų santykį su pajamomis. Ilgainiui palūkanos iš beveik nulinių gali laisvai pakilti, tarkime, 3 proc. punktais, o turint 30 metų būsto paskolą, tai reikštų padvigubėjusią įmoką, todėl savalaikis savo finansų vertinimas pradeda darytis itin aktualus“, – komentuoja ekonomistas.

„Šioje situacijoje pagelbėti galėtų staigus energijos ir žaliavų kainos kritimas, kas sumažintų centriniams bankams galvos skausmą dėl infliacijos lygio. Dabar tai sunku prognozuoti, nes geopolitika ir žaliavų stygius yra susipainioję į Gordijaus mazgą, kurį išpainioti reikės daug laiko“, – pridūrė M. Dubnikovas.

ELTA primena, kad, nepaisydamas didėjančio spaudimo dėl aukštos infliacijos euro zonoje, ECB ketvirtadienį nusprendė nekeisti rekordiškai mažų palūkanų normų. Kaip ir tikėtasi, ECB nekeitė 0 proc. lygios pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos, 0,25 proc. siekiančios ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos ir -0,5 proc. sudarančios indėlių palūkanų normos.

Infliacija euro zonoje sausį siekė 5,1 proc., ir tai yra aukščiausias lygis nuo atitinkamų duomenų rinkimo pradžios 1997-aisiais. Šis skaičius gerokai viršija ECB užsibrėžtą 2 proc. infliacijos tikslą.

Naujausi ECB sprendimai grindžiami paties banko prognozėmis, kad infliacija 2023 ir 2024 metais neviršys 2 proc., bei tuo, jog ši finansų institucija yra pažadėjusi pirmiausia užbaigti savo pandeminę obligacijų supirkimo programą ir tik tada pradėti palūkanų normų didinimą.

Savo paskutinio posėdžio gruodį metu ECB paskelbė pradedantis laipsnišką obligacijų programos masto mažinimą. Valdančioji taryba patvirtino gruodį posėdyje pinigų politikos klausimais priimtus sprendimus. Bankas neatnaujins savo skelbiamų ekonomikos augimo ir infliacijos prognozių iki kito savo posėdžio kovą.

Tuo metu JAV Federalinis rezervas (FED) sausio pabaigoje pareiškė, kad netrukus jie ketina imtis palūkanų normų didinimo. Tai motyvuojama pagerėjusia užimtumo situacija ir nemažėjančiu infliacijos lygiu.

„Kadangi infliacija gerokai viršija du procentus ir darbo rinka yra stipri, komitetas tikisi, kad netrukus bus tikslinga padidinti tikslinę federalinių fondų palūkanų normą“, – pirmojo šiais metais posėdžio pabaigoje sakė politiką nustatantis Federalinis atvirosios rinkos komitetas.

Nors tiksli data nenurodoma, pirmasis centrinio banko palūkanų kėlimas nuo COVID-19 pandemijos pradžios gali įvykti jau kovo mėnesį, kai planuojama baigti obligacijų supirkimo skatinimo programą.