Šio žingsnio ministrai ėmėsi reaguodami į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, didelį degalų kainų augimą, koronaviruso pandemiją Europoje ir dėl to kylančius iššūkius transporto sektoriui, pranešė Susisiekimo ministerija.

Pasak M. Skuodžio, visoje Europoje labai trūksta vairuotojų, o karas Ukrainoje šią problemą tik dar labiau išryškino.

„Šiuo sunkiu laikotarpiu, kai prekių ir žaliavų judėjimo bei logistikos poreikis yra pastebimai išaugęs, šalys skubiai organizuoja humanitarinę pagalbą vis didesniam pabėgėlių iš Ukrainos skaičiui, ypač svarbu, kad nepagrįsti ir neproporcingi Mobilumo paketo reikalavimai, sudarantys kliūtis ES pakraščiuose esančių šalių vežėjų veiklai, būtų kuo greičiau persvarstyti ar bent laikinai netaikomi“, – pranešime sakė M. Skuodis.

Lietuvos, Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Maltos, Kipro, Rumunijos ir Vengrijos transporto ministrų laiške EK  transporto komisarei Adiną Valean taip pat rašoma, kad siekiant sustiprinti sektoriaus atsparumą būtina sukurti  reguliavimo sistemą ir nustatyti tam tikras išimtis, kurios būtų taikomos ekstremaliųjų situacijų ir panašių krizių atvejais.

Naujausi Mobilumo paketo pakeitimai, susiję su vilkikų grąžinimu į jų registracijos šalį ir kabotažo operacijų apribojimu, įsigaliojo vasario 21 dieną.

Dėl šių nuostatų Lietuva jau yra pateikusi ieškinius ES Teisingumo Teismui. Pritarimą Lietuvos skundui yra išreiškusi Lenkija ir kaimyninės Baltijos šalys.

Klausimą dėl Mobilumo paketo neigiamo poveikio M. Skuodis kėlė ir vasario 21–22 dienomis Prancūzijoje vykusiame neformaliame ES transporto ministrų susitikime.