Naujasis derlius dar tik keliauja į sandėlius ir perdirbimo įmones, o parduotuvėse maisto produktų kainos jau kyla neregėtu tempu. Avansu užsidirbti panorę verslininkai dangstosi brangstančia žaliava.
Perrašė etiketes
Prekybos tinklai garsiai reklamuoja nuolaidas, tačiau tyliai perrašo gerokai pabrangusių maisto produktų etiketes. Įdomu tai, kad skirtinguose prekybos tinkluose tų pačių maisto produktų kainos rugsėjį šoktelėjo nuo kelių iki keliasdešimties procentų, nors įvardijamos tos pačios brangimo priežastys.
Pasak prekybos tinklo "Maxima LT" atstovės spaudai Renatos Saulytės, rudenį pabrango beveik visi maisto produktai. Tinklo parduotuvėse rugsėjį 15–20 proc. brango visų rūšių aliejus, kava – apie 20 proc., miltai – apie 10 proc., įvairios kruopos – 15–20 proc., pieno ir jo produktų kainos pakilo 5–10 proc., duona ir jos gaminiai pabrango apie 10 proc. Labiausiai brango grikiai, kurių kaina išaugo apie 60–70 proc.
"Rugsėjo mėnesį tiekėjai didino duonos, pieno, kruopų, aliejaus, kakavos gaminių kainas iki keliolikos procentų. Motyvuojama buvo tuo, kad išaugo žaliavos savikaina, o šių metų derlius buvo ypač prastas", – sakė ir bendrovės "Rimi Lietuva" atstovė ryšiams su visuomene Jovita Bagdonaitė.
Jos teigimu, pastaruoju metu labiausiai brango kruopos, pavyzdžiui, grikių kaina išaugo daugiau nei dukart. "Rimi" tikisi, kad grikių brangimas tėra laikinas, iki lentynose pasirodys naujo derliaus produkcijos. To laukiama jau kitą savaitę. "Mes tikimės, kad naujo derliaus grikių kaina bus ne itin didesnė nei buvusi iki brangimo", – vylėsi J.Bagdonaitė.
Kainas kels ir ateityje
Bendrovės "Palink", valdančios prekybos tinklą "Iki", Komunikacijos skyriaus vadovas Valdas Lopeta sakė, kad rugsėjį tiekėjai dėl brangstančių žaliavų arba jų trūkumo kėlė kai kurių produktų kainas. Tačiau ir tai esą ne pabaiga – kai kurie pieno ir duonos gamintojai jau įspėjo apie ketinimus didinti dalies produkcijos kainas rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje.
"Kol kas vyksta derybos, todėl tikslesnės informacijos apie laukiančius kainų pokyčius neturime", – tikino V.Lopeta.
Rugsėjį prekybos tinklui "Iki" miltų kainas tiekėjai padidino apie 40 proc., grikius ir makaronus pabrangino maždaug 25 proc., aliejų ir kavą – apie 15 proc. Kai kurie pieno produktai brango 2–6 proc., duonos gaminiai – apie 10 proc. Kitų produktų kainos, pašnekovo teigimu, išlieka stabilios.
Prekybos tinklai vieningai tikina, kad kol kas nekito mėsos ir jos gaminių kainos.
Menkas derlius
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Romas Majauskas patvirtino, kad šįmet grūdų derlius maždaug trečdaliu mažesnis nei pernai. Tačiau kainas šokdina ne tik mažesnis derlius, bet ir tai, kad grūdai labai prastos kokybės. "Kokybės atžvilgiu net negalime palyginti šių ir praėjusių metų", – sakė pašnekovas.
Tiesa, žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus teigimu, šiemet grūdų derlius Lietuvoje sieks apie 3,2 mln. tonų, o pernai jis buvo 3,8 mln. tonų. Taigi valdžios laukiamas grūdų derliaus mažėjimas net dukart menkesnis nei prognozuoja asociacija.
Anot R.Majausko, ekstra klasės grūdai pernai buvo superkami po 400–460 litų už toną, šiuo metu kaina siekia 790 litų už toną. Brango ir pašariniai grūdai. "Todėl gali augti pieno, mėsos kaina, nes brangsta pašarai. Grandinė įsisuko", – aiškino R.Majauskas.
Kartu jis pripažino, kad verslininkai, ko gera, paskubėjo didinti miltų, duonos ir kruopų kainas. "Manau, kainos didinamos avansu. Pirkti žaliavą reikia naujomis kainomis, atsargų dar būta pigių, bet norėdami pirkti naujo derliaus, pakėlė produkcijos, pagamintos iš senojo, kainas. Matyt, verslininkai šiek tiek gudrauja", – svarstė grūdų augintojų atstovas.
Grikių neliko
Tikra katastrofa šįmet ištiko grikių rinką – jų Lietuvoje tiesiog neliko, o ir importuoti, pasirodo, nėra iš kur.
"Mes kol kas neturime kuo prekiauti, nes grikiai iš naujo derliaus dar nepradėti gaminti. Šiuo metu dar tik perkama žaliava. Tokia situacija labai neįprasta, nes grikių visuomet būdavo pakankamai", – kalbėjo įmonės "Fasma" prekybos vadovė Gintarė Bubelienė. "Fasma" neseniai baigė parduoti paskutines grikių, supakuotų dėžutėse po keturis 100 g pakelius, atsargas, o maišelių po 800 g ar 1 kg sandėlyje neturima jau porą mėnesių.
Toks grikių stygius ištiko dėl to, kad pernai šių grūdų Lietuvoje užauginta mažiau nei metinis šalies poreikis. Be to, dalis ūkininkų grikius pardavė daugiau mokėjusiems lenkų supirkėjams. Beje, ir šįmet lenkai už grikius moka daugiau.
"Pernai grikių pritrūko, nes niekas nemokėjo deramos kainos, nemanė, kad reikės grikių, manė, kad tyčiosis iš ūkininkų, o šie augins neskaičiuodami. Šįmet jau pradėjo šnekėti, kad mokės tiek ir tiek, tad, manau, šįmet grikių bus, tik kad jie dar Lietuvoje nenupjauti", – kalbėjo R.Majauskas. Anot jo, grikiams šiųmečiai karščiai neturėjo pakenkti tiek, kiek kitoms grūdinėms kultūroms, nes jų derlius vėlyvesnis.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiemet šalyje deklaruota apie 20 tūkst. ha grikių. Tai maždaug 1,5 tūkst. ha mažiau nei buvo sėta praėjusiais metais.
Superka dukart brangiau
Supirkėjai išties pasimokė ir šįmet už grikius moka kone dukart daugiau nei pernai. Anot G.Bubelienės, už toną grikių žaliavos mokama apie 1300 litų.
"Su grikių stygiumi susidūrė ne tik Lietuva, bet ir Latvija, Estija, Lenkija. Todėl ir importuoti neturime iš kur. Lenkija jau nuėmė grikių derlių, ir, kiek žinau, pradėjo gamybą. Tačiau pirmiausia pildo savo ištuštėjusią rinką, tad iš jų įsigyti kol kas negalime", – kalbėjo pašnekovė.
G.Bubelienė pripažino, kad parduotuvių lentynose dešimtimis procentų brango grikiai, pagaminti dar iš senojo, taigi, pigesnio derliaus. "Ištuštėjus rinkai, kas dar turėjo, likučius pardavė aukštomis kainomis. Perpardavėjai, gamintojai, visi po truputį kilstelėjo. Prekybos tinklai dar pridėjo. Todėl ta kaina ir sukilo. Tačiau įvertinus tai, po kiek šiandien superkama žaliava, neprognozuojame didesnio grikių pigimo", – kalbėjo G.Bubelienė.
Ji tikisi, kad pakilus kainai, grikių vartojimas sumažės, tad paklausa bus patenkinta. "Gal esant aukštai kainai, jų bus mažiau suvalgoma?" – samprotavo pašnekovė.
Pieną brangina eksportas
Pieno produktų gamintojai taip pat dievagojasi nekėlę produktų kainų tiek, kiek skaičiuoja prekybos tinklai. "Esame pranešę prekybos tinklams apie didinamas produkcijos kainas, tačiau vidutinis kilimas tikrai nėra toks, kokį įvardijote, jis gerokai mažesnis. Galbūt atskiroms prekėms jis galėjo būti toks?" – paklaustas, ar išties pieno produktai šį mėnesį brango 5–10 proc., sakė Linas Sasnauskas, bendrovės "Pieno žvaigždės" vykdomasis direktorius.
Jo teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl brangsta pieno produktai, – kylanti žaliavinio pieno supirkimo kaina, o ši esą didėja dėl aukštesnių produkcijos kainų eksporto rinkose. "Įmonės gamina produkciją eksporto rinkoms, nes jos gali parduoti geresne kaina, jos gali daugiau mokėti ūkininkams", – aiškino L.Sasnauskas.
Naudojasi padėtimi
"Vokietijoje, kaip rodo statistika, kainos tiek nepakilo, kaip Lietuvoje. Tai rodo tam tikrus spekuliacinius požymius, kad mūsų perdirbėjai ir prekybos tinklai spekuliuoja susidariusia gamtine situacija mūsų rinkoje ir per daug užkelia kainas", – vakar spaudos konferencijoje pareiškė Kazys Starkevičius.
Jo teigimu, duonos gaminiai, palyginti su išaugusiomis grūdų kainomis, pabrango per daug. Be to, kainos pradėjo kilti jau gegužę, vos pasigirdus vertinimams, kad derlius bus mažesnis.
Rugpjūčio viduryje K.Starkevičius kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl galimo duonos gamintojų kartelinio susitarimo. Tuomet ministras teigė, kad kai kurie gamintojai ketina nuo rugpjūčio 23 d. vienodai didinti duonos gaminių kainas.
Naujausi komentarai