Maistui išleidžiame per daug

Uždirbame mažai

Anot statistikos, lietuviai maistui išleidžia net ketvirtadalį savo uždirbtų pinigų (25,4 proc.). Deja, ir pagal šį rodiklį esame ES uodegoje – tik Rumunijoje žmonės maistui skiria daugiau pinigų.

Kodėl skiriame maistui tiek daug pinigų? Dėl to, kad atlyginimai Lietuvoje, žvelgiant į pagrindinių maisto produktų kainas, yra, švelniai tariant, kuklūs.

Tarkime, britas arba vokietis gauna daugiau nei 1,5 tūkst. eurų minimalią algą, o lietuvis – 350 eurų. Ko gero, nesunku būtų paskaičiuoti, kiek, pavyzdžiui, kiaulienos faršo gali įsigyti vokietis, nepaisant to, jog šio produkto 1 kg Vokietijoje kainuoja maždaug 4,3 euro, ir kiek lietuvis – mūsų prekybos centruose 1 kg faršo kainuoja maždaug 2,8 euro? Skirtumas turėtų šokiruoti.

Negana to, kai kurių maisto produktų kainos Lietuvoje – net didesnės nei Vokietijoje ar Didžiojoje Britanijoje.

Pavyzdžiui, 1 l pieno vokiečiai gali įsigyti 30 euro centų pigiau nei mes, o fermentinio sūrio 1 kg – beveik 1,5 euro pigiau. Britai perpus pigiau perka baltą sumuštinių duoną ir t.t.

Džiaugtis galima nebent tuo, kad Lietuvoje bulvės – pigesnės, taip pat morkos ir svogūnai. Kita vertus, šios daržovės – pigesnės Lenkijoje ir Estijoje, o bananai pigiausi Čekijoje.

Pravalgome daug

Lietuviams po apsilankymų prekybos centruose lieka nedaug pinigų kitoms reikmėms, pavyzdžiui, laisvalaikiui, vaikų gerovei arba atostogoms. Ką jau kalbėti apie santaupas. Tiesiog viską pravalgome. O juk dalis atlyginimo dar skiriama komunalinėms paslaugoms.

Vakarų Europoje padėtis – kitokia: statistinis Liuksemburgo gyventojas maistui išleidžia tik apie 8,3 proc. savo uždirbtų pinigų. Britas – 1 proc. daugiau (9,3 proc.), o danas arba vokietis – po 11 proc. Lietuvis – 25 proc., o rumunas – 27 proc.

Brangiausia, žvelgiant į maisto produktų kainas, valstybė visoje ES – Danija, o pigiausia – Lenkija: Europos prekybos centru vadinamojoje Lenkijoje daugelio maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos siekia apie 63 proc. Bendrijos vidurkio. Danijoje – daugiau kaip 140 proc., Švedijoje – 124 proc., o Austrijoje, Suomijoje ir Liuksemburge – nuo 116 iki 120 proc.

Lietuvoje maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos, anot 2015 m. statistikos, sudarė apie 78 proc. ES vidurkio: duonos kaina 77 proc. vidurkio, mėsos – 63 proc., pieno, sūrio ir kiaušinių – 85 proc. Alkoholinių gėrimų kainos pernai šalyje sudarė 88 proc. ES vidurkio, tabako – 56 proc.

Neguodžianti statistika

Kita vertus, tai, kad maisto kainos mūsų prekybos centruose dar nepasiekė ES vidurkio, vargu ar guodžia – atlyginimų skirtumai Lietuvoje ir Vakarų Europoje yra milžiniški, o maisto produktų kainų – ne.

Pavyzdžiui, Danijoje vieno asmens (nesusituokusio ir neturinčio vaikų) vidutinis metinis uždarbis atskaičius mokesčius siekia apie 34 tūkst. eurų, taigi apie penkis kartus daugiau nei Lietuvoje – pas mus siekia apie 6,2 tūkst. eurų. O maisto produktų kainų skirtumas – gerokai mažesnis (78 ir 140 proc. ES vidurkio).

Kitose Vakarų Europos šalyse, kur maisto kainos taip pat gerokai viršija ES vidurkį (maždaug 110–120 proc.), metinis asmens atlyginimas yra net tris arba keturis kartus didesnis nei Lietuvoje.

Kodėl kaimyninėse šalyse kainos yra mažesnės nei Lietuvoje, nors ten atlyginimai didesni?

Anot ekonomistų, tai gali lemti daug faktorių: darbo našumas, su juo susijęs prekių konkurencingumas, geriau sureguliuoti finansai, pinigų pasiūla ir paklausa arba palankus valiutos kursas kaimyninės šalies valiutos atžvilgiu.

Kuo daugiau žmonės savo uždirbtų pinigų skiria maistui, tuo mažiau išsivysčiusi yra valstybė.

Išlaidų dalis, skiriama maisto produktams

• Rumunija – 27 proc.

• Lietuva – 25 proc.

• Bulgarija – 19,7 proc.

• Latvija – 19,2 proc.

• Estija – 19 proc.

_____________________

• Didžioji Britanija – 9,3 proc.

• Liuksemburgas – 8,3 proc.

Maisto produktų kainos (skaičiuojant nuo ES vidurkio)

• ES – 100 proc.