Nuo liepos neva visu pajėgumu veikianti "Sodros" e. pažymėjimų tvarkymo sistema vis dar stringa. "Sodra" tikina nuolat kamšanti skyles, tačiau gyventojų tai neguodžia.

Sistemos – painios

Per pastaruosius kelerius metus "Sodra" skyrė milijonus litų kurti kelioms e. sistemoms, kurios turėjo palengvinti tvarkyti dokumentus ir gydytojams, ir gyventojams. Tačiau pastarieji skundžiasi vis dar patiriantys daugybę nepatogumų dėl naujovių, veikiančių toli gražu netobulai.

Kaunietis Alfonsas Janėnas dėl esą stringančios "Sodros" Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemos (EPTS) ir Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos (EGAS) vos neliko be nedarbingumo išmokos.

Nemalonumai prasidėjo, kai baigė galioti vyrui išduotas nedarbingumo pažymėjimas. A.Janėnas 1diena.lt skundėsi, kad nors jau veikia nepigiai kainavusios e. sistemos, pasveikę ir į darbus sugrįžę žmonės vis tiek turi gaišti laiką – keliauti į "Sodrą" ir papildomai pateikti prašymą gauti nedarbingumo išmoką.

Tai galima padaryti ir internetu, tačiau norint užpildyti e. prašymo formą, esą reikia brautis per tris skirtingas interneto svetaines. Nedaug kompiuterinių žinių turintiems interneto vartotojams, anot A.Janėno, tai gali būti neįveikiamas labirintas.

"Net man, kurį laiką dirbusiam su informacinėmis technologijomis, buvo nelengva tą prašymą surasti. Kitas reikalas, kad jame reikia nurodyti savo duomenis: asmens kodą, adresą, sąskaitos numerį ir t. t., nors "Sodra" juos ir taip turi. Visa tai yra siaubingai nepatogu, bet tiek to. Ir darbe, ir namie turiu kompiuterį su prieiga prie interneto. Taigi prašymą suradau "Sodros" svetainėje, užpildžiau ir išsiunčiau. Bet vėliau paaiškėjo, kad ši institucija nieko negavo. Gerai, kad vieną dieną nusprendžiau nuvažiuoti į "Sodrą" ir pasiteirauti, ar viskas gerai", – apie karčią patirtį pasakojo A.Janėnas.

Ne visur yra kompiuteriai

Vyras esą dar du kartus pildė tą patį prašymą, tačiau šis iki "Sodros" esą taip ir nenukeliavo. Teko dar kartą važiuoti į "Sodrą", gaišti laiką ir tvarkytis popierinius dokumentus.

"Mano numeriukas buvo 752. Paklausiau, iš kur tas skaičius? Pasirodo, kad kiekvienos paslaugų grupės vartotojai skaičiuojami nuo savaitės pradžios, – teigė pašnekovas. – Noriu perspėti žmones, kad jiems nereikėtų tiek bėgioti, kiek man reikėjo. Be to, ranka pildomi prašymai – papildomas darbas ir "Sodros" darbuotojams, visa tai atima nemažai laiko. Jei sistema veikia, tai kam toms moterims dirbti kompiuterio darbą? Kur darbo efektyvumas?"

EPTS kartais stringa ir gydytojų kabinetuose. Be to, toli gražu ne visose šalies gydymo įstaigose yra kompiuterizuotos visos medikų darbo vietos. Tai pripažįsta ir patys "Sodros" atstovai, tačiau tikina, kad tai nėra kliūtis, mat yra palikta galimybė išduoti ir ranka parašytą nedarbingumo pažymėjimą. Įrangos ypač trūksta rajonuose. Tokiais atvejais gyventojai vis tiek priversti vaikščioti maršrutu gydytojas–darbdavys–"Sodra".

Naujovėms reikia laiko

Tačiau patys medikai į EPTS nespjauna. Esą su ja dirbti greičiau ir patogiau nei su šūsnimi popierinių dokumentų. Vis dėlto gydytojai pripažįsta: naujovė iš tikrųjų stringa.

"Aišku, kad pasitaiko tokių atvejų, tenka ir perrašinėti tuos pažymėjimus, siųsti juos po kelis kartus ir pan. Bet "Sodros" specialistai visada mielai padeda, tereikia paskambinti. Be to, ta sistema veikia tik mėnesį. Nebūna taip, kad įdiegus ką nors nauja, naujovė iš karto puikiai veikia. Daugiau problemų turbūt kyla kur nors kaimuose, kur tikrai ne visos gydytojų darbo vietos yra kompiuterizuotos", – 1diena.lt sakė Medicinos diagnostikos centro Vidaus medicinos audito skyriaus vadovė Jūratė Garšvienė.

Trikdžiai šalinami

"Sodros" Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Čepelevskis taip pat pripažįsta, kad dėl naujos sistemos šiokių tokių bėdų kyla, tačiau visi sutrikimai kuo skubiau šalinami.

"EPTS visu pajėgumu pradėjo veikti šių metų liepą. Vis dėlto dar atsiranda sistemos sutrikimų, kuriuos stengiamasi pašalinti kaip įmanoma greičiau. Pastaruoju metu EPTS sistemos sutrikimų pasitaikydavo kartą per dvi tris savaites, tačiau kuo toliau, tuo jų būna vis rečiau. O gydytojo kabinete sistema gali neveikti ir dėl nuo "Sodros" nepriklausančių priežasčių – gydymo įstaigos vidinio tinklo trikdžių, interneto ryšio ir t. t.", – aiškino T.Čepelevskis.

Anot jo, per mėnesį naudojantis EPTS sistema išduodama apie 100–110 tūkst. e. pažymėjimų.

Nors gyventojai skundžiasi, kad "Sodros" interneto tinklapyje sudėtinga rasti kai kurias dokumentų formas, pavyzdžiui, e. nedarbingumo išmokos prašymo formą ir patiems užpildyti visus dokumentus, "Sodra" nieko keisti neketina.

"Suprantama, kad kiekvienas gyventojas norėtų, jog ta forma, kurios jam reikia tuo metu, būtų "viršuje". Tačiau skirtingiems žmonėms skirtingu metu reikia skirtingų formų, todėl mūsų sistemoje prašymai yra sugrupuoti", – aiškino "Sodros" specialistas.

Kaip naudotis "Sodros" interneto portalu

Norint sukurti naują prašymą reikia paspausti mygtuką "Naujas prašymas" ir išskleisti norimą prašymų grupę (skirti pašalpą / išmoką, skirti pensiją / kompensaciją, sudaryti / nutraukti sutartį, išduoti pažymą, kiti).

Pildant tokio pat tipo prašymą nebe pirmą kartą, galima nusikopijuoti ankstesnį prašymą, paspaudus mygtuką "Mano prašymai" ir pasirinkus iš jau pateiktų prašymų sąrašo bei pakoregavus pasikeitusius laukus.

Kuriant naują prašymą, laukai, kurie yra išsaugoti nustatymuose, užpildomi automatiškai (pvz., vardas, pavardė, adresas). Kitus laukus reikia įvesti atsižvelgiant į situaciją, dėl kurios yra teikiamas prašymas.

Apie EPTS

2008 m. vasarį pradėti EPTS kūrimo darbai. Buvo planuojama, kad nuo 2009 m. gegužės penkis mėnesius ši sistema su šešiomis gydymo įstaigomis bus bandoma realiomis sąlygomis, išduodant nedarbingumo pažymėjimus. Nuo 2009 m. spalio ji turėjo būti pateikta eksploatuoti nuolat, tačiau sistemos diegimas užtruko.

Sistemą sukurti ir įdiegti kainavo 2 mln. litų. Popierinių nedarbingumo pažymėjimų spausdinimas, "Sodros" atstovų teigimu, kainuodavo apie 1 mln. litų per metus. Pažymėjimų vežiojimas ir archyvavimas gydymo įstaigoms per metus kainuodavo dar tiek pat.

Projektas buvo finansuojamas iš "Sodros" lėšų. Sistemą kūrė, diegė ir prižiūri bendrovė "Alna". Sistemą palaikyti per mėnesį kainuoja 24 tūkst. litų.

Popieriniai pažymėjimai

Net ir įdiegus e. sistemą pacientai gali gauti spausdintą pranešimą apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą. Tačiau už jo spausdinimą pacientai turi susimokėti gydymo įstaigai.

Jeigu darbdavys nesinaudoja "Sodros" e. draudėjų sistema arba neturi pasirašęs duomenų teikimo sutarties, pacientas turi atsispausdinti pranešimą apie išduotą e. pažymą ir įteikti ją darbdaviui.

Saugumo spraga kitoje sistemoje

"Sodros" e. gyventojų aptarnavimo sistemoje buvo saugumo spraga, kuri dvi dienas leido programavimo žinių turintiems sistemos vartotojams nesunkiai matyti kito asmens jau užsakytus ir peržiūrėtus duomenis. Tačiau už šį projektą "Sodroje" atsakingo Aurimo Pečiulio teigimu, spraga buvo laiku pastebėta, todėl niekas nenukentėjo.

Sistemą, kuriai finansuoti buvo numatyta iki 6,4 mln. litų, kūrė bendrovių "Affecto Lietuva" (buvusios "Informacinės technologijos"), "Etnomedijos intercentras" ir "MitSoft" konsorciumas.

Ši "Sodros" sistema leidžia gyventojams pasitikrinti informaciją apie apskaičiuotas ir mokamas "Sodros" išmokas, įgytą stažą, būsimą pensiją.