Pasak europarlamentaro Bronio Ropės, didžiausia problema tai, kad ES nevykdo beveik prieš 20 metų išsakytų pažadų.

„Kas dėl Europos Komisijos siūlymų dėl bendrosios žemės ūkio politikos, tai bendrai visoms šalims tiesioginės išmokos mažėja apie 5 proc. Septynioms šalims, taip pat ir Lietuvai, jos didėja apie 5 proc. Vis dėlto laikotarpio (2021-2027 m. - ELTA) pabaigoje tai pasieks vos 80 proc. vidurkio, nors Lietuvai 2002 m. buvo žadėta, kad vidurkis bus pasiektas dar 2013 m.

Nors parama didėja kasmet, tačiau šiuo metu ji siekia apie 65 proc. ES valstybių narių vidurkio, o beveik 80 proc. pasieks tik 2027 m.“, - teigė B. Ropė.

Kaip teigė europarlamentaras, gaudami ženkliai mažesnes išmokas mūsų žemdirbiai negalės būti konkurencingi vieningoje rinkoje. Taip pat nerimą kelią ir tai, kad kaimo plėtros programoje numatoma finansavimą ūkininkams mažinti ketvirtadaliu iki 5,5 mlrd. eurų.

„Dar didesnė baimė yra dėl kaimo plėtros, kurios finansavimas mažinimas apie 25 proc. Iš kaimo plėtros finansuojamas ūkininkavimas nederlingose žemėse. (...) Taip pat iš kaimo plėtros skiriama ekologinio ūkininkavimo parama. (...) Tai dalykai, kurie turės susitraukti. Vis dėlto mes jau esame ES vidutiniokai - perlipome 75 proc. barjerą pagal gamybą, pagal perkamąją galią. Išėjus britams sieksime 78 proc. Šioje vietoje Lietuva galėjo būti geresnėje situacijoje, bet per vėlai buvo imtasi suskirstyti Lietuvą į regionus“, - Briuselyje kalbėjo B. Ropė.

Tačiau, pasak P. Auštrevičiaus, Lietuva dėl menkesnio finansavimo skųstis neturėtų, nes nesugebama išnaudoti jau paskirtų lėšų.

„2014-2020 m. laikotarpiu esame vos 8 vietoje pagal regionų pinigų panaudojimą - esame panaudoję vos 29 proc., nors Lietuva visada būna pirmame trejetuke. Yra nepilnas milijonas nepanaudotų eurų net už 2007-2014 m. laikotarpį. Silpnėja tempai, kitaip ir negali būti. (...) Aš manau, kad ateityje mes dar lėtėsime pagal šių fondų panaudojimą.

Rėkti, žvelgiant į 2021-2027 m. perspektyvą finansiškai net nelabai turime ir pagrindo, todėl geriau panaudokime esamus pinigus, o tada sakykime, kad jų maža. Būti nepatenkintu yra lengva. Pagrįsti, kodėl tau netinka pateiktas biudžetas - daug sudėtingiau“, - Briuselyje žurnalistams sakė P. Auštrevičius.

ELTA primena, kad lapkritį Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) Briuselyje protestavo dėl tiesioginių išmokų Lietuvos žemdirbiams suvienodinimo.

ŽŪR duomenimis, naujuoju, 2021-2027 metų laikotarpiu, Lietuvai tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai numatoma skirti apie 4,558 mlrd. eurų, o tai yra 5,2 proc. mažiau nei 2014-2020 metais.

Kaip anksčiau yra teigęs ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas, Lietuva yra trečia nuo galo ES pagal tiesiogines išmokas.

„Mes norime, kad būtų suvienodintos sąlygos. Nereikalaujame, kad būtų tik mums padidintos išmokos būtinai, bet norime, kad tos išmokos tiesiog būtų arčiau vidurkio visoms ES šalims. Mūsų tikslas - gauti vidutinę išmoką jau 2021-2027 metų laikotarpiui“, - patikino A. Baravykas.

ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus Eltai nurodė, kad ši protesto akcija nebus paskutinė.

„Lietuvoje ir Lenkijoje kyla ažiotažas, ši protesto akcija nebus paskutinė. Jei mūsų poreikių ir prašymų netenkins, kur trauktis? Kaip sakoma, storam duoda dar daugiau, o lieknam - trupinių, nes jam vis tiek nereikia“, - teigė jis.

Kaip skaičiuoja ŽŪR, pasiūlytas tiesioginių išmokų vienodinimo scenarijus rodo, kad šis procesas ir toliau vyks labai lėtai, išmokos iki ES vidurkio bus didinamos po 2 proc. kasmet, ir tik 2027 metais Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 eurų už hektarą lygį, t. y. - 79 proc. ES vidurkio.

ES tiesioginių išmokų vidurkis - apie 266 eurus už hektarą. Pusė šalių yra žemiau šio vidurkio, o Lietuva yra trečia nuo galo. Tuo metu Belgija, Nyderlandai ir Graikija gauna didžiausias tiesiogines išmokas.