„Vien tik savo šalimi neapsiribojame, turime platesnę vizija, kad mes esame viena iš lyderių 2050 metais Baltijos regione gaminti ir eksportuoti žaliąjį vandenilį“, – „valstiečių“ šešėlinės Vyriausybės posėdyje Seime pirmadienį sakė Daumantas Kerežis, pristatydamas šiuo metu rengiamas 2024–2050 metų vandenilio plėtros Lietuvoje gaires.

Jo teigimu, Lietuvoje ateityje galėtų įsikurti du žaliojo vandenilio slėniai – šiaurės vakarų bei centrinėje šalies dalyse. Juose būtų pagaminami ir suvartojami didesni nei įprasta vandenilio kiekiai, kuras būtų naudojamas daugiau nei vienoje srityje.

„Pirmasis žaliojo vandenilio slėnis galėtų būti įkurtas šiaurės vakarų Lietuvoje ir ten išnaudotas didelis jūrinio vėjo elektrinių gamybos potencialas, taip pat kaimyninių valstybių jūrinio vėjo plėtros galimybės. Kartu būtų galima panaudoti regiono įmonių ir Klaipėdos jūrų uosto potencialą“, – teigė ministerijos Tvarios energetikos politikos grupės patarėjas D. Kerežis.

„Kitas galimas slėnis būtų centrinėje Lietuvos dalyje, nes ten yra gerai išvystytas elektros perdavimo tinklas“, – pridūrė jis.

Energetikos ministerijos teigimu, šiaurės vakarų Lietuvoje galėtų būti pagaminta 66 proc., o centrinėje Lietuvoje – 34 proc. šalyje planuojamo gaminti vandenilio. 

„Žaliojo vandenilio slėnius planuojama kurti jau esamose pramoninėse teritorijose arba šalia jų“, – teigė D. Kerežis.

Žaliojo vandenilio slėnius planuojama kurti jau esamose pramoninėse teritorijose arba šalia jų.

 

Vandenilio gamyba Klaipėdos uoste – 2026-ųjų pavasarį

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas tikisi, kad šiemet pavasarį institucijose bus suderinta 2 MW vandenilio gamybai skirto elektrolizerio poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita bei gauti jo statybai skirti leidimai.

Uosto vadovas tikisi, kad 7 mln. eurų vertės projektas bus užbaigtas 2026 metų pavasarį.

„Gamybos pradžia pagal planą numatyta 2026 metų pradžioje, pavasarį turėtume turėti pirmąjį vandenilį“, –  „valstiečių“ šešėlinės Vyriausybės posėdyje Seime pirmadienį sakė A. Latakas.

Klaipėdos uoste už 3,6 mln. eurų taip pat planuojama įrengti du šio kuro pildymo punktus. Pasak uosto vadovo, vandenilio gamybos ir pildymo įrenginiai atsiras vienoje iš dviejų vietų, nagrinėtų vertinant projektų poveikį aplinkai – prie Smiltynės perkėlos arba buvusioje laivyno bazės pastato vietoje.

Pasak A. Latako, planuojama įrengti vandenilio infrastruktūra leis žalią vandenilį nukreipti į laisvus, autotransportą uoste veikiančius vagonų manevravimo įrenginius. Uosto vadovo teigimu, vandenilis yra viena tinkamiausių priemonių mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, leisianti uostui sukurti papildomą pridėtinę vertę.

Į uostą atplaukia daug laivų, tai šitas vandenilis būtų panaudojamas ir šitų laivų aprūpinimui.

 

„Į uostą atplaukia daug laivų, tai šitas vandenilis būtų panaudojamas ir šitų laivų aprūpinimui. Pagrindinė priežastis yra ta, kad visi uostai, kokį mes be paimtume Europoje, (...) greitu laiku mes sunkiai rasime uostą, kuriame nebebus galimybės turėti, pasikrauti alternatyvų kurą tokį, kaip vandenilis, metanolis, amoniakas ir panašiai“, – teigė A. Latakas.

„Laivybos (gamybos – BNS) linijos keičia savo požiūrį, strategiją, pradeda gaminti su tokiu kuru varomus laivus“, – kalbėjo Klaipėdos uosto vadovas.  

Ministerija prognozuoja, kad vystant vandenilio gamybą į Lietuvą iki 2030 metų galėtų būti pritraukta 2,2 mlrd. eurų investicijų, iki 2050 metų – 14,4 mlrd. eurų, taip pat sukurta atitinkamai 7 tūkst. ir 20,5 tūkst. naujų darbo vietų.

Skelbiama, jog iki 2030 metų šalyje norima įrengti ne mažiau kaip 1300 megavatų (MW) galios elektrolizės įrangos, per metus gaminti 129 tūkst. tonų šio kuro, iki 2050 metų – atitinkamai 8500 MW ir 732 tūkst. tonų.

Pasak Energetikos ministerijos, didžioji vandenilio dalis (2030-aisiais – 63,6 proc., 2050-aisiais – 64,5 proc.) būtų panaudojama kaip žaliava amoniako gamyboje.

2030 metais Lietuva planuoja eksportuoti 33 tūkst. tonų, arba 25,6 proc. šalyje pagaminto žaliojo vandenilio, tačiau 2050 metais kurą naudojant elektros energijos gamyboje, ši dalis turėtų sumažėti iki 6 proc. ir siektų 44 tūkst. tonų.

Viceministrė Daiva Garbaliauskaitė yra sakiusi, kad gairės yra pirmasis šio sektoriaus plėtrą šalyje reglamentuojantis dokumentas.

Šiuo metu Lietuvoje žaliasis vandenilis nėra gaminamas, tačiau nemažai bendrovių jau kuria tokius planus.

Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau teigė, kad Lietuva Baltijos jūroje ateityje gali turėti energetinę salą, kurioje iš jūrinio vėjo pagamintos elektros būtų gaminamas vandenilis, o per ją tiek Latvijos, tiek Estijos gaminamos elektros kelias greičiausiai tiesis į Vakarų ir Centrinę Europą.