„Per ilgesnį laikotarpį mes tikimės rasti rezervų sutaupyti tokiu būdu iki milijardo eurų, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Šadžius. – Tai, be abejo, rimtas valstybės institucijų indėlis į gynybos finansavimą.“

Taip jis kalbėjo Vyriausybe svarstant įpareigoti kiekvieną šalies ministeriją, išskyrus Krašto apsaugos (KAM), jų įstaigas bei asignavimų valdytojus 2026–2028 metais sutaupyti po 5 proc. išlaidų.

Nei pensijų, nei atlyginimų nepalies

Planuojama, kad vien 2026 metais ši suma siektų 137 mln. eurų, rodo Finansų ministerijos skaičiavimai, kuriuos turi BNS.

Pagal šiuos skaičiavimus, 2026 metais visų ministerijų (išskyrus KAM) planuojamos išlaidos siektų 15,308 mlrd. eurų.

Į sutaupymų skaičiavimą nėra įtrauktos socialinės išmokos, pensijos, skatinamosios įmokos į pensijų fondus ar mažų pensijų priemokos, įmokos už valstybės lėšoms draudžiamus asmenis, privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) įmokos, gydytojų rezidentų algos.

Taip pat nebūtų taupoma lėšų mokykloms, pedagogų bei kolegijų dėstytojų darbo užmokesčio, neformaliojo ugdymo ir studijų krepšelių, Kelių priežiūros ir plėtros programos​, Vidaus reikalų ir Finansų ministerijų sričių išlaidų gynybai, pareigūnų darbo užmokesčio, narystės tarptautinėse organizacijose mokesčių, skolos valdymo išlaidų, Vyriausybės rezervo sąskaita.

Taigi realiai sutaupymai būtų skaičiuojami nuo 2,748 mlrd. eurų išlaidų.

R. Šadžius pabrėžė, kad taupyti bus siekiama išlaidas, skirtas, pavyzdžiui, informacinėms technologijoms, konferencijoms, patalpų išlaikymui ir panašiai.

„Nei pensijų didinimas, nei atlyginimų didinimas nebus karpomas. Finansų ministerija taip pat suras būdų, kaip sumažinti einamąsias išlaidas“, – sakė ministras.

Į sutaupymų skaičiavimą nėra įtrauktos socialinės išmokos, pensijos, skatinamosios įmokos į pensijų fondus (...).

Taupyti žada ir Krašto apsaugos ministerija

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys teigė, kad jo prioritetas – užtikrinti tinkamas darbo sąlygas diplomatams. Vis dėlto jos pabrėžė, kad sutaupyti bus bandoma.

„Esame paskutinėje vietoje pagal vidutinį darbo užmokesčio dydį, norime turėti aukščiausios kvalifikacijos diplomatus, kurie mokėtų begales kalbų, galėtų operuoti bet kurioje aplinkoje, bet kuriuose koridoriuose, o jų algos yra mažiausios, ką moka valstybė savo institucijose“, – žurnalistams sakė ministras.

„Man čia šiai dienai yra prioritetas, bet kur galima efektyvinti tam tikras išlaidas, žinoma, pažiūrėsime ir galėsiu atsakyti, kai parengsime savo paskaičiavimus, kaip yra paprašyta nuo nulio, o taip visiems braukti ir sakyti, kad visi po tiek susimažinkite, tai čia nėra nuo nulio, bet, manau, rasime sutarimą“, – pridūrė jis.

Tuo metu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė akcentavo, jog ministerijai formaliai atiteksiančios sutaupytos lėšos reikalingos užtikrinti visų gyventojų saugumą.

„Visi suprantam esminį turbūt tokį poreikį, kad gynyba – tai yra ne ministerija, ir kad KAM nėra tas recipientas, kuriam reikia duoti tų pinigų. Mūsų visų gynybai yra reikalingos tos lėšos“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė.

D. Šakalienės teigimu, nors ministerijai taupyti nepavesta, ji savo ruožtu taip pat peržiūrės visas išlaidas ir poreikius, vertinant kiek tai prisideda prie gynybos ir saugumo stiprinimo.

„Plius taip pat pas mus irgi, tiek dėl procesų supaprastinimo, tiek dėl resursų perskirstymo, pradėjo veikti irgi vidinės tam tikros grupės, kad mes galėtumėm viską sudėlioti tokiu pačiu principu: gynybai padeda – važiuojam, gynybai šiuo metu nepadeda – pagalvosim po to, kai geriau pasiruošim gynybai“, – teigė krašto apsaugos ministrė.

KAM šią savaitę pranešė sustabdžiusi kelių buvusios Vyriausybės projektų vykdymą ir tikisi sutaupyti 15 mln. eurų.

Biudžetas nuo nulio

Nulinio biudžeto metodu suplanuotą 2026–2028 metų finansavimo poreikį bei nustatytus sutaupymus institucijos Finansų ministerijai turėtų pateikti iki gegužės 2 dienos.

Toks metodas reiškia, kad ministerijos joms reikalingas lėšas turėtų paskaičiuoti ir pagrįsti „nuo nulio“, neatsižvelgiant į ankstesnių metų finansavimą.

Lietuvos valstybės gynimo taryba dar sausį nusprendė siekti, jog Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų skirtų papildomus 12–13 mlrd. eurų, tai kilstelėtų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. BVP.

Tam lėšų pirmiausia planuojama imti skolinantis, o vėliau dalį išlaidų padengti įvedus naujus mokesčius, padidinus kai kuriuos jau esančius tarifus ir iš ekonomikos augimo.

Lietuva siekia surinkti daugiau papildomų lėšų, kad iki 2030 metų būtų suformuota nacionalinė divizija, pasirengta priimti vokiečių brigadą. Dalį pinigų svarstoma gauti iš ekonomikos augimo, skolinantis ir koreguojant mokesčius.