„Pensijų indeksavimas, manome, bus prioritetinis darbas, artimiausias darbas, kurį svarstysime. Dabar jau „Sodra“ kaip tik daro skaičiavimus. Manome, kad perviršis, kurį kaups „Sodra“, tiek šiemet, tiek kitais metais iki pat 2024-ųjų ir toliau turėtų būti kreipiamas ne į rezervą, bet į spartesnį pensijų indeksavimą“, – žurnalistams Kaune ketvirtadienį sakė Monika Navickienė.

„Keliame sau tokį siekį, kad vidutinė pensija asmenims, kurie yra sukaupę stažą, būtų ne mažesnė kaip 550 eurų 2024 metais“, – pridūrė ji.

Konkretūs skaičiai, ministrės teigimu, turėtų paaiškėti kitą arba dar kitą savaitę, klausimą pristačius Vyriausybei. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sieks susieti spartesnio indeksavimo formulę su skurdo rodikliu.

Kaip BNS informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, šiuo metu pagyvenusių žmonių skurdo rodiklis siekia 32 proc., o iki 2030 metų jis turėtų sumažėti iki 25 procentų.

„Pasiekus tą rodiklį, galėtume vėl persvarstyti indeksavimo formulę“, – kalbėjo ministrė.

M. Navickienė pabrėžė, kad spartesnis pensijų augimas turėtų būti matomas jai kitais metais.

„Pokyčiai turėtų atsirasti jau nuo 2022 metų ir pensijos tikrai turėtų augti sparčiau jau 2022 metais. Koks konkrečiai bus vidutinės pensijos dydis 2022-aisiais, negaliu pasakyti“, – kalbėjo ministrė.

Ji taip pat teigė, kad papildomų biudžeto lėšų tam nereikės – pakaks „Sodros“ sukaupto perviršio.

Seimui siūlymus dėl spartesnio pensijų indeksavimo planuojama pateikti rudenį.

Pensijos didinamos kasmet – jos didėja vidutiniškai tiek, kiek auga ekonomika ir gyventojų darbo užmokesčio fondas.

„Sodra“ kovą skelbė, kad šiais metais pensijos padidėjo vidutiniškai 9,58 proc.: su būtinuoju stažu – 41 euru iki 440 eurų, o vidutinė pensija – 38 eurais iki 415 eurų.

Šių metų sausį Lietuvoje buvo 614 tūkst. senatvės pensininkų.