Klaipėdos uostas sako – nuostoliai didžiuliai. „Mes skaičiuojame apie 2,5 mln. tonų. Tai yra gana nemažai“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Algis Latakas.

Galimi uosto nuostoliai eurais dar skaičiuojami, o „Lietuvos geležinkeliai“ savuosius jau suskaičiavo. „Jeigu visus metus nebūtų vežami naftos produktai ir visus metus nebūtų vežamos trąšos tranzitu per Baltarusiją ir nebūtų jokių kitų alternatyvų, tuomet prarastume apie 17 mln. eurų pajamų“, – teigė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.

Kol vieni skaičiuoja būsimus praradimus, kiti svarsto alternatyvius tranzito kelius: „Galima ir vadinama Šeštokų kryptis, galimas ir jūros kelias“.

„Prisitaikyti galima, prisitaikyti reikia ir kad šis režimas pagal savo agresyvumą yra pakankamai lengvai prognozuojamas ir jo veiksmai yra įspėjami“, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda.

Tačiau alternatyvūs keliai logistikos specialistų skaičiavimais gali būti brangesni ir ne keliais procentais. „Iki kartų. Taip pavadinkime. Tai yra iš tikrųjų yra nemenkas dalykas. Reikia žiūrėti gavimo taškus. Nes, jeigu ir imkime Ukrainą, Ukraina yra ne Lietuvos ploto valstybė ir praktiškai reikia žiūrėti, kur tie taškai, kokie priėjimai“, – sakė asociacijos „Lineka“ viceprezidentas Tautgintas Sankauskas.

Tranzitas per Baltarusiją itin aktualus didžiosioms įmonėms – „Lifosai“, „Achemai“ ir „Orlen Lietuvai“.

„Viena iš alternatyvų, kurią mes praėjusiais metais testavome, tai krovinių gabenimas per Mockavos terminalą, kurį praėjusiais metais įsigijome, juos nukreipiant į Lenkiją ir taip pasiekiant mūsų Ukrainos klientus“, – teigė „Orlen Lietuva“ atstovė Kristina Gendvilė.

Ženklaus poveikio Lietuvos ekonomikai šis sprendimas neturėtų padaryti.

Tačiau kyla problemų – Lenkijos geležinkelių vėžė siauresnė nei Lietuvos. „Lenkijoje iš tiesų yra siauresnė vėžė, tačiau Lietuvoje mes turime galimybes pakeisti vėžę iš tos vadinamosios platesnės į siauresnę ir įvažiuoti į Lenkiją ir Ukrainoje taip pat pakeisti. Tai tam tikros papildomos operacijos iš tiesų yra, bet tai neuždaro galimybės vežti krovinius per Lenkiją“, – situaciją komentavo „Lietuvos geležinkelių“ atstovas M. Dubauskas.

Apie tokias alternatyvas žino ir Klaipėdos uostas, tačiau jos nedžiugina. „Yra keliai, kuriais galima nuvažiuoti į tas valstybes, kurias vyksta kroviniai tranzitu per Baltarusiją, per Lenkiją, Latviją, kitas teritorijas ir tokiu būdu aplenktų Klaipėdos uostą“, – teigė A. Latakas.

Verslui sukant galvas, ką daryti, Vyriausybė nuostolių nesureikšmina. „Tos prekės, kurios keliauja tranzitu per Baltarusiją, manome, kad jos yra rinkoje patrauklios, jos yra parduotinos ir už šiek tiek brangiau. Todėl tikėtina, kad galima sudėlioti ir kitas logistines grandines, ne tik per Baltarusiją. Todėl ženklaus poveikio Lietuvos ekonomikai šis sprendimas neturėtų padaryti“, – kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Įmonėms žadama ir pagalba – lengvatinės paskolos. „Paskola yra toks dalykas, kurį reikia grąžinti. Pirmiausia, kad grąžinti paskolą, reikia vystyti ir vykdyti verslą“, – teigė A. Latakas.