Kauno mokslininkai, sukūrę eksperimentinę raketų paleidimo sistemą ir paleidę kietojo kuro raketą, mano, kad Lietuvoje raketų pramonė turėtų ateitį.

Sėkmingas pirmas kartas

Kauno technologijos universiteto (KTU) kuluaruose kurį laiką sklandė kalbos apie drąsius Gynybos technologijų instituto (GTI) laboratorinius bandymus – mokslininkai kolegas gyrė ir spėliojo, ko sulauks. Po trejus metus trukusių bandymų GTI specialistai pristatė pirmą eksperimentinę raketų paleidimo sistemą ir esminį kūrinį – kietojo kuro raketą.

Šios laboratorijos mokslininkų grupė Pabradės centriniame poligone išbandė eksperimentinę raketą KTU GTI-1. Ji pasiekė viršgarsinį greitį, siekiantį apie 1500 km/val. Raketos trajektorijos aukštis buvo apie 5, skrydžio nuotolis – apie 10 km.

"Bandymas pavyko iš pirmo karto. Taip būna retai", – kūriniu didžiavosi GTI direktorius profesorius Algimantas Fedaravičius.

Aukšto lygio specialistai

Mechanikos ir mechatronikos fakulteto dekano pareigas einantis A.Fedaravičius įsitikinęs, kad GTI specialistų pasirengimo lygis ir kvalifikacija nė kiek ne žemesnė nei užsienio mokslininkų.

"Štai tokius mokomuosius G36 automatus šiuo metu diegiame Karo akademijoje", – po laboratoriją žurnalistus vedžiojo A.Fedaravičius. Jis pridūrė, kad lietuviai yra sukūrę praktiškai įgyvendintus šauliams mokyti skirtus lazerinių treniruoklių ir šaudymo iš minosvaidžių treniruočių įrangos ir kitus projektus.

Sėkmingas eksperimentinės raketos bandymas parodė, kad instituto specialistai gali kurti atitinkamos klasės raketas. Jos, anot profesoriaus, būtų nė kiek ne prastesnės nei tos, kurias kuria italai, vokiečiai, prancūzai ir kitų šalių raketų specialistai.

Įvairių GTI darbuotojų sukurtų produktų įdiegta Lietuvos ir užsienio gynybos institucijose. Panašių lūkesčių A.Fedaravičius turi ir šįsyk – tikimasi, kad bandymuose dalyvavę kariškiai susidomės raketomis. Taip jų žiniai jau perėjo lazeriniai treniruokliai, minosvaidžių pusiau natūralaus šaudymo įranga ir kiti gaminiai.

Kurtų keliskart pigiau

Raketų gamybos pramonę plėtoja daugelis valstybių, daugelis jų pagamintos produkcijos skirta apginkluoti savajai kariuomenei. Kariškiai patvirtintų, kad ginkluotės gamybos versle ypatingas vaidmuo tenka protekcijoms ir savajai rinkai apsaugoti. Lietuvoje raketų iki šiol niekas negamino, jų mūsų kariuomenė nenaudoja.

"Padėtis gali pasikeisti. Mūsų projektas labai perspektyvus. Dabar dar anksti kalbėti apie raketų gamybos pramonę Lietuvoje, tačiau pirmi žingsniai jau žengti", – teigė profesorius A.Fedaravičius. Jo skaičiavimu, KTU mokslininkai analogiškas raketas galėtų kurti keliskart pigiau, nei tai daro užsienio raketų gamintojai. Bet gaminys esą būtų ir ne mažiau kokybiškas. A.Fedaravičiaus duomenimis, sukurti vieną darbo vietą prie užsienio firmos lazerinio šaulio treniruoklio kainuoja 300 tūkst. dolerių (730 tūkst. litų), o lietuviai tą patį galėtų padaryti už 60–70 tūkst. litų.

Mokslininkų išbandyta raketa yra mažo nuotolio. Šiuo metu svarstoma galimybė sukonstruoti vidutinio nuotolio raketą, kurios veikimo nuotolis būtų 30–40 km.

"Tą darbą galime padaryti, nes turime išteklių – mokslininkų, studiją, kurios pagrindu galime imtis labai rimtų uždavinių, laboratoriją, noro ir įkvėpimo", – sakė A.Fedaravičius.

Reikalingas politinis palaikymas

Bet kokie gynybos ir ginkluotės projektai tampa perspektyvūs, kai sulaukia moralinio ir materialinio palaikymo. Būtent toks dabar reikalingas GTI, sugebėjusiam sukurti ir sėkmingai išbandyti kovinę raketą ir kai kuriuos kitus ginkluotės sistemos elementus.

Kita vertus, A.Fedaravičius supranta, kad dabar, ekonomikos sunkmečiu, tikėtis valstybės investicijų ir paramos projektams yra ne pats geriausias laikas, tačiau ateityje ekonominė padėtis turėtų pagerėti. Be to, valstybė jau turi karčios patirties su karinės ginkluotės projektais. Pavyzdžiui, Giraitės ginkluotės gamyklos, į kurią valstybė investavo milžiniškas lėšas, šiuo metu laukia neaiškus likimas ir, galbūt, nauji savininkai.

"Mūsų valstybės finansinės galimybės kur kas kuklesnės už užsienio didžiųjų valstybių biudžetus, – priminė A.Fedaravičius. – Be to, šios valstybės turi senas raketinės technikos gamybos tradicijas. Mūsų šalyje viskas būtų pradėta nuo pradžios."

Paklaustas, koks buvo kovinės raketos kūrimo biudžetas, A.Fedaravičius atsakė, jog itin minimalus ir suformuotas vien iš instituto uždirbtų lėšų. Pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministerija projektui lėšų neskyrė. Raketa, kuri nuo eksperimento pradžios laikoma kovine, iš tiesų gali būti panaudota plačiau, pavyzdžiui, meteorologijoje ir kitose, nebūtinai karinėse, srityse.

Saulius Vainutis, Krašto apsaugos ministerijos Ginkluotės politikos skyriaus l.e.p. vadovas pulkininkas leitenantas:

Apie KTU mokslininkų bandymus esame girdėję, o jų atliktu eksperimentu pasidomėjome daugiau. Suprantame, kad jiems pavyko įgyvendinti rimtą sumanymą, kuris, labai tikėtina, turi perspektyvą. Kaip ir visada po tokių eksperimentų turėtų būti skaičiavimai. Svarbiausia išsiaiškinti, kiek toks kūrinys kainavo, ar apsimoka raketas gaminti, kiek dar reikės investuoti, kad jis būtų tiksliau panaudojamas. Iš esmės čia reikalinga visa komplektacija, kad būtų galima panaudoti praktikoje. Sudėtingiausia dalis – valdymas. Pasižiūrėjęs vaizdo informaciją iš poligono, kur vyko raketos bandymai, pastebėjau, kad šis mokslininkų kūrinys turi tik paprastą atramą, tik šaudmenį, bet nėra jokių valdymo sistemų ir panašių dalykų. Vertinu tai kaip pirminį eksperimentinį etapą – sukurtas gaminio prototipas. Iš esmės dabar turi būti rengiama tolesnio vystymo programa. Iki šiol Lietuvos kariuomenė raketų nenaudojo, tačiau galbūt ateityje būtų poreikis jų įsigyti. Reikia turėti omenyje, kad bet kokia ginkluotės sistema pareikalauja papildomų pinigų. Bet kuriuo atveju raketą sėkmingai paleidę mokslininkai pakėlė savo kvalifikaciją ir pagerino mokslinę bazę, patobulino laboratorijas.

Rusija dislokavo raketas

Rusijos naujienų portalas "Russia Today" trečiadienį informavo, kad Rusijos Tolimuosiuose Rytuose buvo dislokuotos S-400 priešraketinės gynybos sistemos, kurios stebės, kaip bus leidžiamos Šiaurės Korėjos raketos, ir jei jos kels grėsmę Rusijai, įsikiš. "Mes imamės prevencinių veiksmų, kad galėtume apsisaugoti nuo Šiaurės Korėjos keliamos grėsmės", – sakė Rusijos armijos generalinio štabo vadas Nikolajus Markovas. S-400 priešraketinės gynybos sistemų dislokavimas buvo atsakas į išaugusį Šiaurės Korėjos raketų bandymų skaičių gegužės pabaigoje ir birželį. Atsižvelgiant į tai, kad vienas bandymas buvo įvykdytas netoli Rusijos teritorijos, N.Makarovo teigimu, reikia užtikrinti, kad Rusija būtų apsaugota nuo nepavykusių Šiaurės Korėjos raketų bandymų.

Pirmosios kosminės raketos

Kosminių raketų epocha prasidėjo 1942 m. spalio 3 d. mažame Baltijos jūros pusiasalyje prie šiaurinių Vokietijos krantų. Ten, Pėnemiundės poligone, nacių Vokietija pirmąkart sėkmingai išbandė artilerijos raketą A-4, vėliau pavadintą V-2. Degančių dujų stulpo stumiama raketa pasiekė beveik 5,5 tūkst. km/val. greitį, pakilo į viršų apie 20 km ir nuskriejo daugiau kaip 200 km. Greitai V-2 buvo pradėtos masiškai gaminti išnaudojant greta esančios Nordhauseno koncentracijos stovyklos kalinius. Tūkstančius šių raketų karo pabaigoje Hitleris pasiuntė į Londoną ir kitus Pietų Anglijos miestus.

Raketų bazė Lietuvoje

Plokštinės požeminė balistinių raketų su termobranduoliniais užtaisais bazė – SSRS ginkluotųjų pajėgų raketų bazė – pastatyta Plokštinės miške netoli Platelių ežero, 13 km į šiaurę nuo Plungės, aukščiausioje miškais apaugusioje, mažai apgyventoje regiono vietovėje. Tai pirma kovinė Sovietų Sąjungos "Dvinos" tipo požeminė balistinių vidutinio nuotolio raketų bazė. Ją sudaro keturi gelžbetoniniai raketų paleidimo įrenginiai – šachtos, dengiamos virš žemės iškilusiais kupolais. Juos buvo galima pakelti, bėgiais nuslinkti į šalį per 30 minučių. Bazė statyta nuo 1960 iki 1962 m. gruodžio 31 d. Ją kasė, statė apie 10 tūkst. kareivių, daugiausia estų. Prieš pradedant įrengti bazę, iš apylinkių buvo iškelti visi gyventojai. Visa bazė, kurią sudarė keturios 27 m gylio apie 5 m skersmens raketų šachtos, patalpos, kuriose sumontuota valdymo, paleidimo įranga, elektros generatoriai, yra po žeme. Požemiai tamsūs, siauri takai, masyvios geležinės durys. Po žeme buvo galima išgyventi 15 parų, esant ypatingai padėčiai, užtikrinus visišką sandarumą, – 3 valandas. Raketų paleidimo aikštelė buvo aptverta tvora, kurią sudarė 6 apsauginės linijos: spygliuotos vielos, signalizacijos, aukštos įtampos elektros linijos. Atsižvelgiant į politinę padėtį, raketos buvo nutaikomos į Čekiją, Ispaniją, Didžiąją Britaniją, Norvegiją, Turkiją, Vakarų Vokietiją. Dėl itin didelio bazės slaptumo ir galimo pavojaus Platelių gyventojams raketos iš bazės niekada nebuvo leidžiamos. 1978 m. JAV žvalgybos tarnyboms sužinojus apie bazės vietą, iš bazės ginkluotė buvo išvežta, pasitraukė SSRS kariai. Išvežus beveik visą įrangą, požeminis statinys ilgą laiką buvo neprižiūrimas ir niokojamas. Šiuo metu buvusioje bazėje veikia Militarizmo muziejus.