– Šis klausimas visada atsiremia į tai, dėl kokių priežasčių yra siūloma ir kodėl siūlomas būtent toks didinimas. Šiuo atveju paskaičiuota pagal formulę, kuri daugiausia referuoja vidutinio darbo užmokesčio augimą, kuris, akivaizdu, augo dėl įvairiausių priežasčių. Svarbiausia žiūrėti, ar didėjo produktyvumas, t. y. darbo našumas. Tokiu atveju darbdavys gauna didesnę pridėtinę vertę ir gali pagrįstai didinti atlyginimą. Tačiau šiuo atveju produktyvumas neaugo. Vadinasi, darbdavys patiria nuostolių ir juos turi padengti. Ilgalaikėje perspektyvoje jis nekurs darbo vietų, potencialiai didins paslaugų, prekių kainas. Svarbiausia žinoti, kad minimalios mėnesio algos didinimas nebūtinai padės mažiausias pajamas uždirbantiems.

– Kodėl nepadės?

– Kadangi ekonominė situacija labai neapibrėžta, mes, kaip darbuotojai, svarstome, ar mums geriau darbo vietos stabilumas, ar rizikuoti už 100 eurų netekti darbo vietos. Jeigu darbo vieta kainuoja daugiau, nei darbdavys gauna pelno, jam tai ekonomiškai neapsimoka. Tada svarstoma uždaryti kokias nors įmones, mažinti tinklą, optimizuotis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kitaip tariant, gali prasidėti atleidimai?

– Tikrai taip. Pirmas žingsnis – grupiniai atleidimai, kitas – bankrotai.

– Minimalios algos kėlimą numato Trišalės tarybos nutarimas. Pagal dabartinę formulę yra vertinimo kriterijai, pagal kuriuos kitąmet jau turėtų didėti minimali alga.

– Man nerimo kelia, kad formulė, kurią dabar bandoma taikyti, sukurta ramiomis ekonominėmis sąlygomis, kai visa rinka prognozuojama. Lietuvoje dabar patiriame krizę po krizės. Artėjame prie globalios krizės. Manau, reikėtų viską vertinti kontekste – didės savarankiškai dirbančiųjų įmokos. Labai daug susijusių sričių su minimalia alga. Trūksta kompleksinio požiūrio, ką konkrečiai minimali mėnesio alga reiškia.

– Ar, padidinus minimalią algą, nekvalifikuotas darbuotojas gali uždirbti panašiai kaip ir kvalifikuotas?

– Taip, pastebima tokia tendencija. Padidinus minimalią algą apatinės grandinės darbuotojui, teoriškai turėtų nuvilnyti grandininė reakcija. Tačiau taip neveikia. Darbdavio pajamų nuostoliai dar labiau akumuliuojasi, susideda ir daro spaudimą išeiti į veiklos katatoniją.

– Mokslų daktaras uždirba tik šiek tiek daugiau nei valytoja.

– Negaliu patvirtinti, bet artėjame prie to.

– Ką reikėtų daryti?

– ES lygmeniu svarstoma direktyva dėl adekvačios arba minimalios mėnesinės algos. Norėčiau, kad minimali alga ne būtų didinama, o būtų adekvati. Tai įpareigoja sunkiomis ekonominėmis sąlygomis potencialiai mažinti, galbūt diferencijuoti minimalią algą, atsižvelgiant į našumą, perkamąją galią. Žinoma, reikia atkreipti dėmesį ir į vidutinį atlyginimą. Priešingu atveju tai bus netvarus sprendimas, kuris gali vesti prie tragiškų padarinių – didesnio nedarbo rodiklio.

– Ar įmanoma Lietuvoje adekvati minimali mėnesio alga? Kokia ji turėtų būti?

– Stebint Trišalės tarybos posėdžius, džiugu, kad ją sudaro ne tik darbdaviai ar jų atstovai, bet ir kitos suinteresuotos asmenų grupės, kurios atsijoja aukštą politinę demagogiją, kuri dažnai ten pastebima. Neišvengiamai to reikės, kai bus priimta ES direktyva. Manau, dabar neverta skubėti, ypač kai ekonominės sąlygos neapibrėžtos ir neaišku, kas laukia ateityje.

– Kada žadama patvirtinti direktyvą?

– Kol kas vyksta diskusijos. Prie jos turėtų sugrįžti rudenį. Procesas gana ilgas, gali užtrukti ir mėnesius, pusmetį. Dabar būtų verta ruoštis šiai direktyvai.