Pagrindinės leidimo dirbti išdavimo sąlygos: Lietuvoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus; pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpiau negu šešiems mėnesiams. Šiemet buvo leista įvežti 32 200 užsieniečių, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą – 11 600 darbuotojų paslaugų srityje, 9 500 – pramonės, 9 100 – statybos, 2 000 – žemės ūkyje.

Deja, kvotų limitas per keletą mėnesių buvo išnaudotas. Kiek atvykėlių išties įdarbinta mūsų šalyje, nežinoma. "Sodros" duomenimis, šiemet per dešimt mėnesių buvo įdarbinta kiek daugiau nei 23 tūkst. užsieniečių iš trečiųjų šalių. Transporto įmonėse įsidarbino 13 tūkst. užsieniečių iš trečiųjų šalių, statybos sektoriuje – maždaug 5 tūkst., likusieji – kituose sektoriuose.

"Užimtumo tarnyba (UŽT) išdavė rekordinius kiekius leidimų dirbti užsienio piliečiams, tačiau įvairiems sektoriams jų vis tiek trūksta. Aiški ir dar viena tendencija. Dalis darbuotojų nepasiliko dirbti Lietuvoje arba net nepradėjo darbo pagal išduotus leidimus, – teigia UŽT vadovė Inga Balnanosienė. – Akivaizdu, kad tai nėra patikimiausias būdas spręsti šią problemą. Užsieniečiai gauna leidimus, atvyksta, padirbėja, išvyksta. Vėliau grįžta, paskui vėl išvyksta.

Tvarumo šiose darbo vietose nebuvo anksčiau, nėra jo ir dabar. Leidimas išduodamas metams, sprendimas priimamas dvejiems, tačiau žmogus negali įsitvirtinti nuolat gyventi, kurti pridėtinę vertę, augti kartu su jį laikinai įdarbinusia įmone."

Esama praktika apskaičiuojant kvotas paskelbtais laisvų darbo vietų duomenimis neatitinka realybės.

"Esama praktika apskaičiuojant kvotas paskelbtais laisvų darbo vietų duomenimis neatitinka realybės. Analizuodami duomenis pastebime, kad kvota realybėje reiškia ne žmogaus įdarbinimą, o supaprastintą jo atsivežimo į Lietuvą procedūrą. Atvykę žmonės nebūtinai įsidarbina Lietuvoje. Svarbu paminėti ir tai, kad esamas kvotų reglamentavimas niekaip neriboja žmonių atvykimo į Lietuvą bendra tvarka ir įsidarbinimo", – teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

Išnaudojus kvotą, galima ir toliau įdarbinti trūkstamų profesijų užsieniečius, tačiau taikoma bendra "Dėl užsieniečių teisinės padėties" įstatyme nustatyta tvarka, t.y. atlikus darbo rinkos testą ir nustačius, kad į tą darbo vietą nėra tinkamo Lietuvos ar ES piliečio, reikės gauti leidimą dirbti arba sprendimą dėl atitikties darbo rinkos poreikiams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija trūkstamų profesijų kvotos dydį užsieniečiams siūlo nustatyti atsižvelgiant į realiai įdarbintų asmenų skaičių ir išnaudotas kvotas.

Jeigu ekonominėje veikloje išnaudota daugiau nei 20 proc. patvirtinto kvotos dydžio, ateinantiems kalendoriniams metams siūloma nustatyti tokį patį kvotos dydį. Jeigu išnaudota iki 20 proc. patvirtinto kvotos dydžio, būtų nustatomas 50 proc. mažesnis kvotos dydis, nei buvo patvirtintas einamaisiais metais.

Išnaudojus visą kvotą, ateinantiems kalendoriniams metams kvotos dydis būtų nustatomas atsižvelgus į sudarytų darbo sutarčių su užsieniečiais iš trečiųjų šalių skaičių.

Pakeitus tvarką, preliminariais skaičiavimais, kitąmet kvotos leistų įdarbinti apie 35 tūkst. užsieniečių, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą: 16 tūkst. darbuotojų paslaugų srityje, 9 500 – pramonės, 9 100 – statybos, 1 tūkst. – žemės ūkyje. Kvotų užsieniečiams skaičius didėtų paslaugų srityje (kartu ir transporto sektoriui), mažėtų žemės ūkyje. Beje, trūkstamų profesijų sąrašas šiemet dar buvo papildytas naujomis profesijomis, atsižvelgus į socialinių partnerių pasiūlymus ir darbo rinkos poreikius.

Numatoma, kad kvotos dydį tvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru, iki gruodžio 10-osios.