Darbdaviai piktinasi, kad nelegalaus darbo įstatymo projektas numato pernelyg griežtas ir neva verslą žlugdančias sankcijas. Įstatymo autorių nuomone, šios galėtų būti dar griežtesnės.

Didžiulės baudos

Šiuo metu už nelegalų darbuotoją darbdaviams tenka sumokėti apie porą tūkstančių litų siekiančią baudą. Naujajame nelegalaus darbo įstatymo projekte numatyta kur kas didesnė atsakomybė: bauda siektų nuo 500 iki 1 tūkst. litų, už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį tektų sumokėti nuo 3 iki 10 tūkst. litų baudą, jei toks nusižengimas padarytas pakartotinai, už kiekvieną nelegalų darbuotoją tektų sumokėti po 10–20 tūkst. litų. Ir tai dar ne viskas. Nelegaliai dirbusiam darbuotojui darbdavys turėtų sumokėti ne mažesnį nei trijų minimalių mėnesinių darbo užmokesčių atlygį.

Darbdavius išgąsdino tokios didelės baudos. Jų nuomone, reiktų bendros tiek darbdavio, tiek darbuotojo atsakomybės nelegalaus darbo atveju. Valstybinė darbo inspekcija kol kas neketina siūlyti bendros atsakomybės, nes į darbuotoją darbo santykiuose žiūrima kaip į silpnesnę, mažiau apsaugotą pusę.

"Bauda neadekvati nusikaltimui, visa atsakomybė tenka darbdaviui ir jokios darbuotojui. Negalima perkelti visos atsakomybės ant darbdavių pečių, ir dar tokio lygio, kad sustotų visa įmonės veikla, kad dėl vieno nelegaliai dirbusio darbuotojo į gatvę būtų paleisti trys, dešimt ar šimtas kitų", – kalbėjo Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Aldona Dalia Matukienė. Anot jos, mažose įmonėse, kuriose dirba iki dešimt darbuotojų, metinis pelnas nesiekia ir 10 tūkst. litų, tad numatytos baudos būtų nepakeliamos.

Bijo, kad piktnaudžiaus

"Kodėl darbdavys įpareigojamas sumokėti trijų minimalių darbo užmokesčių kompensaciją darbuotojui? Ar nebus piktnaudžiaujama, kai darbuotojas ateis nukasti sniego už sutartą 50 litų sumą, pats kitą dieną nueis pranešti apie nelegalų darbą ir gaus trijų minimalių atlyginimų užmokestį?" – klausė Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo departamento direktorė Živilė Glaveckaitė.

A.D.Matukienė taip pat baiminosi ne tiek galinčių piktnaudžiauti darbuotojų, kiek konkurentų.

"Pirmiausia turime spręsti kitas problemas. Jei žinome, kad mokyklos remontas kainuos 10 mln. litų, tai kodėl konkursą laimi įmonė, kuri darbus žada atlikti už 5 mln. litų. Juk akivaizdu, kad ji nelegaliai dirba. Bedarbiai šiandien nesuinteresuoti dirbti. Per savaitę susitinku su 20 bedarbių, kurie ateina ir pirmu sakiniu sako: "Ar galite pasirašyti, kad aš jums netinkamas?" – darbo rinkos bėdas vardijo A.D.Matukienė.

Be to, bedarbiai esą patys prašosi juos įdarbinti nelegaliai, kad tik neprarastų jiems ir jų šeimoms teikiamų išmokų, socialinių garantijų.

Jai pritarė ir "Kauno liftų" direktorius Jonas Guzavičius: "Konkursus laimi įmonės, kurios dirba nelegaliai."

Įstatymo reikia

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Bronislovas Lubys sutiko, kad nelegalaus darbo įstatymas reikalingas. Jis atkreipė dėmesį į įdarbinimo paslaugas teikiančias įmones ir atvejus, kai per tokią įmonę žmones samdantis darbdavys gali nežinoti, kad šie jam dirba nelegaliai.

Statybininkų asociacijos vadovas Adakras Šeštakauskas pastebėjo, jog nepaisant kelių išimčių, remiantis įstatymu, išeitų, kad už nelegaliai dirbančius subrangovo darbuotojus atsakinga rangovo įmonė. Darbdaviai taip pat ragino įstatyme numatyti mažesnes baudas ir didesnę jų diferenciaciją, atsižvelgiant į tai, kiek kartų nusižengta įstatymui.

Neverti dirbti

Nelegalaus darbo įstatymo projekte numatytos ir ne tik piniginės poveikio priemonės: padalinių, kuriuose žmonės dirbo nelegaliai, uždarymas, licencijų naikinimas, teisės gauti valstybės garantijas ar išmokas atėmimas, įpareigojimas grąžinti jau gautas išmokas.

Įstatyme galėtų atsirasti ir tokios sankcijos kaip nelegalų darbą naudojusių verslininkų paraiškų dalyvauti viešojo pirkimo konkursuose atmetimas, įpareigojimas apmokėti trečiųjų šalių piliečių grąžinimo namo išlaidas ir pan.

"Nelegalaus darbo naudojimas mažoms įmonėms ateityje galbūt bus skausmingesnis, – pripažino vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Vilius Mačiulaitis. – Tačiau kitas klausimas, ar tas, kuris naudoja nelegalų darbą, apskritai vertas veikti verslo erdvėje?"

A.D.Matukienės teigimu, darbdaviai nelegaliai darbuotojus samdo dažniausiai todėl, kad kitaip neišsiverstų ir negalėtų vykdyti verslo. Tačiau, jos manymu, didžiausia dalis nelegalių darbuotojų dirba ne smulkiose, o didelėse įmonėse.

Lietuviai persistengė

Nelegalaus darbo įstatymo projektas gimė siekiant perkelti atitinkamos ES direktyvos nuostatas į Lietuvos teisę. Tai mūsų šalis turi padaryti iki kitų metų gegužės. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Audros Mikalauskaitės teigimu, šiuo metu projektas derinamas, jokių pastabų iš kitų institucijų dar negauta. Įstatymą tikimasi priimti kiek galima greičiau.

Ž.Glaveckaitė pabrėžė, kad ES nelegalaus darbo direktyva nukreipta išimtinai į darbuotojus iš trečiųjų šalių, siekiant apsaugoti vietos darbo rinką nuo pigesnės ir nelegalios darbo jėgos. Todėl nebūtina direktyvos nuostatų taikyti, jei nelegaliai įdarbinti Lietuvos piliečiai. "Dėl to galime savarankiškai apsispręsti. Nepainiokime šių dalykų", – ragino ji.

Nelegalaus darbo protrūkis

"Šiuo metu Lietuvoje turime didesnę problemą su nelegaliu darbu vietos rinkoje nei su darbo jėgos iš trečiųjų šalių invazija", – sakė A.Mikalauskaitė.

Per metus Lietuvoje vidutiniškai nustatoma apie 15 nelegaliai dirbančių ne ES šalių piliečių. O iš viso Valstybinė darbo inspekcija per metus nustato apie tūkstantį nelegalaus darbo atvejų.

Anot V.Mačiulaičio, šiuo metu Europoje plačiai diskutuojama, ar Nelegalaus darbo direktyvos nuostatos nėra diskriminacinės, nes taikomos tik trečiųjų šalių piliečių nelegalaus darbo atveju. Tai buvo viena priežasčių, kodėl perkeliant direktyvos normas į vietos teisę, pasiūlyta jas taikyti neatsižvelgiant į tai, ar nelegalus darbuotojas Lietuvos, ar ne ES šalių pilietis.

"Negalime diskriminuoti Lietuvos piliečių ir palikti jų su mažesne apsauga nei darbuotojų iš trečiųjų šalių", – kalbėjo Valstybinės darbo inspekcijos atstovas.

Nepakantumo politika

Įstatymo iniciatorių teigimu, sankcijos ir požiūris į nelegalų darbą turi būti toks, kad darbdaviai nė nemėgintų to daryti, reiktų sukurti nepakantumo nelegaliam darbui atmosferą.

"Manau, kad įstatymas turėtų būti dar griežtesnis", – nepabijojo pasakyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Viktoras Majauskas.

Taip pat jis pripažino, kad vienos su nelegaliu darbu privalančios kovoti institucijos turi nepakankamai pajėgumų, kitos – noro. "Valstybinėje darbo inspekcijoje Lietuvos mastu kasdien nelegalaus darbo atvejus tikrina vidutiniškai penki inspektoriai. Tai ką jie gali patikrinti? Inspekcija per metus patikrina kelis tūkstančius įmonių. O Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba per metus viso labo patikrino 20 ar 30 įmonių ir nustatė aštuonis nelegalaus darbo atvejus", – kai kurių atsakingų institucijų neveiklumą konstatavo V.Majauskas.

Nelegaliai dirbę asmenys (proc.)

Sektorius 2009 m. 7 mėn. 2010 m. 7 mėn.

Statyba 28,6 23,8

Prekyba 15,5 10

Žemės ūkis 7,1 11,1

Medienos ir jos gaminių gamyba 10,9 8,6

Drabužių siuvimas 0,6 6,7

Transportas, sandėliavimas, ryšiai 4,7 6,1

Viešbučiai, restoranai 5,6 6,1

Autoservisai 5,3 5

Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla 5,6 4

Baldų gamyba 1,6 1,5

Maisto produktų ir gėrimų gamyba 1,9 1,3

Miškininkystė 0,3 0,8

Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija