Atlikus analizę nustatyta, kad pastaruoju metu VDI taikoma įmonių atranka nelegalaus darbo kontrolės tikslais ir tikrinamų statybviečių atranka antikorupciniu požiūriu yra rizikinga: nesant susistemintos informacijos apie statybvietes, VDI tokią informaciją renka jai prieinamais būdais. Tokiu būdu galima rizika, kad tikrinant nelegalaus darbo atvejus, dalis įmonių ar jų padalinių gali būti pasirenkama tendencingai.

STT korupcijos prevencijos pareigūnai nustatė korupcijos rizikos veiksnių VDI atliekamų patikrinimų atlikimo etapuose: nebuvo sudaromi nelegalaus darbo kontrolės tikslais planine tvarka tikrintų įmonių sąrašai, VDI darbuotojai savo nuožiūra gali informuoti apie numatomą neplaninį patikrinimą, laiko tarpas tarp pažeidimų nustatymo patikrinimo vietoje ir jų fiksavimo palieka galimybę tartis dėl patikrinimo rezultatų koregavimo, siekiant išvengti arba sušvelninti atsakomybę, nelegalaus darbo tyrimui atlikti terminai nenustatyti, praktika įvairialypė.

STT atkreipė dėmesį, kad VDI selektyviai sprendžia, ar bausti juridinius asmenis už Užimtumo įstatymo reikalavimų nevykdymą, ar taikyti tik Administracinių nusižengimų kodekse numatytą atsakomybę juridinio asmens vadovui. Pasitaiko atvejų, kai už tuos pačius pažeidimus buvo taikomos skirtingos atsakomybės rūšys: už nelegalų trečiųjų šalių užsieniečių darbą vienais atvejais buvo taikoma tik administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams, kitais atvejais – ir administracinė atsakomybė, ir Užimtumo įstatyme nustatytos finansinės sankcijos juridiniams asmenims. Mažareikšmių pažeidimų neapibrėžtumas suteikia galimybes VDI inspektoriams analogiškose situacijose pasielgti skirtingai.

Siekiant sukurti korupcinėms apraiškoms atsparią aplinką, siūloma tikslinti sprendimų, suteikiančių ir panaikinančių teisę užsieniečiams dirbti Lietuvoje, procedūras ir terminus.