Tyrimo duomenimis, nors senatvėje daugelis tikisi gyventi iš penkių pagrindinių pajamų šaltinių – „Sodros“ pensijos ir papildomai sutaupytų lėšų ar investavimo grąžos – vis dėlto kas septintas Lietuvos gyventojas mano, kad jam teks prašyti šalpos senatvės pensijos.

Dauguma Lietuvos gyventojų, netekę darbo, turėtų du pagrindinius pajamų šaltinius – tai valstybės išmokos ir turimos santaupos. Visa tai parodė antrą kartą atliktas reprezentatyvus tyrimas apie mūsų šalies gyventojų ilgalaikio taupymo įpročius.

Lietuvos gyventojai neturi lūkesčio, kad sočią senatvę jiems suteiks valstybė. 75 proc. apklaustųjų nesitiki, jog valstybė bus pajėgi mokėti tokią pensiją, kuri užtikrins jiems deramas pajamas pensiniame amžiuje.

„Nuo šių metų pradžios daug kalbama apie II pensijų pakopą, tai skatina žmones susimąstyti, iš kokių pajamų jie gyvens sulaukę senatvės. Matome, jog per paskutinius dvejus metus atsirado daugiau kaupiančių senatvei privačiuose fonduose. Mūsų nuomone, kaupti II pakopoje – ne tik reikalinga, bet ir būtina. Tačiau reikia suprasti, kad pensijoje pajamų iš dviejų šaltinių kokybiškam gyvenimui neužteks, todėl labai svarbu taupyti ir kitais būdais, investuoti į savo ateitį“, – sako LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas.

Daugiau nei pusė reprezentatyvioje apklausoje dalyvavusių žmonių – 62 proc. – sutiko su teiginiu, kad, norint turėti pakankamai lėšų senatvės poreikiams, kaupimo tik per II pakopą nepakanka. 20 proc. gyventojų šiuo klausimu neturėjo nuomonės, 18 proc. – nesutiko su tokiu teiginiu.

Tyrimas parodė, kad gyventojai planuoja turėti penkis pagrindinius pajamų šaltinius. Tai – „Sodros“ pensija, II pakopoje sukauptos lėšos, indėliai, bankų sąskaitose ir grynaisiais namuose laikomos santaupos, gyvybės draudime sukauptos lėšos, nekilnojamasis turtas.

„Svarbiausiais pajamų šaltiniais pensijoje respondentai įvardijo I ir II pensijų pakopas, finansinį turtą ir gyvybės draudime sukauptas lėšas. Iš kokių pajamų jie planuoja gyventi senatvėje, priklauso nuo to, ar dirbantis žmogus naudojasi papildomo kaupimo, taupymo ir investavimo galimybėmis, ar yra linkęs pats prisiimti atsakomybę už savo ateitį“, – sako LGDĮA valdybos narė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.

Tyrimas parodė, kad kas septintas Lietuvos gyventojas mano, jog sulaukus pensijos jam teks prašyti socialinės paramos išmokų. Kas šeštas reprezentatyvios apklausos dalyvis mano, jog senatvėje jam gali tekti prašyti šeimos narių arba giminaičių finansinės paramos. Dauguma turinčių tokią nuomonę apklausos dalyvių yra vyresni nei 36-erių metų amžiaus, daugelis jų gyvena nedideliuose miestuose arba kaimo vietovėse.

„Lygindami prieš dvejus metus ir dabar atliktų reprezentatyvių tyrimų rezultatus, matome, jog 10 proc. mažiau apklaustųjų nurodė „Sodros“ mokamą pensiją kaip senatvės pajamų šaltinį. Galime daryti prielaidą, kad žmonės realistiškiau vertina ateities perspektyvas ir renkasi alternatyvias taupymo priemones“, – teigia S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Pasak „Spinter tyrimų“ vadovo Igno Zoko, 63 proc. apklaustųjų mano, jog valstybė neturi pakankamai galimybių deramai pasirūpinti piliečiais jiems susirgus sunkia liga, įvykus nelaimingam atsitikimui, netekus darbingumo ar pagrindinio šeimos maitintojo.

„Vis dėlto nelaimės atveju mūsų šalies gyventojai yra mažiau saugūs negu pensijos klausimu. Ir čia reikalingas ne tik kalbėjimas apie pasiruošimą juodai dienai, bet ir aktyvi valstybės politika ir švietimas, orientuotas į žmonių ugdymą finansinio raštingumo klausimais“, – mano LGDĮA Mokesčių darbo grupės narė Liudmila Damulienė.

Taip pat ji priduria, jog šiuo metu Lietuvos gyventojai yra sukaupę beveik 1 mlrd. eurų.