„Matosi tokie lyg ir prevenciniai pareiškimai, kad dėl įvairių sąlygų - lijo, buvo sausra, kažkuriame pasaulio krašte atsirado įtampos - iš karto, tarsi iš anksto apsidraudžiant, sakoma, kad tikrai atsiras našta, ir ji guls ant vartotojų pečių.

Manau, kad turime gana daug institucijų, kurios vykdo rinkos priežiūrą, įstatymuose numatytą kontrolę ir kurios privalo užtikrinti, kad tai nebūtų iš anksto suplanuoti susitarimai, ir ar pelno maržos realiai yra tokios, kokios skelbiamos, ar nėra užslėptų papildomų mokesčių kalbant apie prekybos centrus, kas susiję su tiekėjais“, - kalbėjo premjeras.

Jo teigimu, nekalbama apie kainų reguliavimą ar grįžimą prie planinės ekonomikos, tačiau įtaką esą galima daryti mokesčiais, įvairiomis lengvatomis, taip pat skatinant mažųjų prekybos centrų atsiradimą, spartinant maisto grandinės atsiradimą.

„Priemonių svarstome įvairiausių, susitikinėsime ir su verslo asociacijomis. Tačiau sakyti, kad kažkas atsitiko, ir naštą permesime tik vartotojui... mano galva, Vyriausybė gali daryti įtaką ir turi ją daryti“, - interviu „Delfi TV“ sakė S. Skvernelis.

ELTA primena, kad skelbiama, jog dėl sausros mažesnis derlius augina grūdų supirkimo kainas, dėl to rudenį, tikriausiai, brangs miltai ir miltiniai gaminiai, o dėl brangstančių pašarų - ir mėsa.

ŽŪM yra prognozavusi, kad, užsitęsus sausringam laikotarpiui, vasarinių pasėlių derlius gali būti apie trečdalį mažesnis nei 2017 metais, o sausros stipriai paveiktose savivaldybėse - 50 proc. ir daugiau. Vidurio Lietuvoje vasarinių javų derlius prognozuojamas 15-20 proc. mažesnis.