Skandinavai nusprendė boikotuoti JAV milžinės, garsios sausainių ir šokolado gamintojos „Mondelez International“ produkciją. Jai priklauso tokie prekių ženklai, kaip „Milka“, „Oreo“, „Jacobs“, „Belvita“, „Barny“ ir kt.
Atsisakyti šių produktų Skandinavai nusprendė ne dėl suprastėjusio skonio, o dėl to, kad „Mondelez“, praėjus daugiau nei metams nuo karo Ukrainoje pradžios, vis dar dirba Rusijoje. Ukraina šią bendrovę įtraukė į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą.
„Mums tai buvo sunkus sprendimas. Bendradarbiavome jau seniai, bet kol „Mondelez“ yra kompanijų sąraše, remia neteisybę ir karą, mes toliau bendradarbiauti negalime“, – sakė Norvegijos žygių asociacijos generalinis sekretorius Dagas Terje‘as Klarpas Slovangas.
Kad nutraukė prekybą „Mondelez“ produkcija per pastarąsias tris dienas paskelbė ir Skandinavų oro linijos „SAS“ ir „Norwegian air“, taip pat kai kurie viešbučiai, mažmeninės prekybos tinklai, geležinkelių grupė ir kt. Panašūs raginimai girdėti ir Lietuvoje.
„Mane iš tikrųjų nustebino, kad šita iniciatyva ateina iš didelių Skandinavijos verslų, viešbučių, parduotuvių ir kitur, kur prekiaujama šiais produktais. Tai labai svarbi moralinė pozicija. Manyčiau, kad, pavyzdžiui, skandinaviškos kilmės „Rimi“ galėtų prie to prisidėti ir būti lyderiais“, – siūlė organizacijos „Res publica“ vadovas Giedrius Sakalauskas.
Raginimų boikotuoti iš Rusijos kelio niekaip nerandančius verslus jau buvo ne vienas, tačiau Lietuvoje tokios akcijos greitai išsikvepia, o be viešo sugėdinimo daugiau nieko ir nepasiekia.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Ne pirmas kartas, kai įvairūs prekių ženklai yra boikotuojami. Deja, to poveikio, kurį įsivaizduoja tie, kurie boikotuoja, nesulaukia. Kalba, kad vertybiškai svarbus pasirinkimas, tačiau tiesa yra tokia, kad eina į prekybos tinklus ir perka visas prekes“, – sakė ekspertė.
„Aš manau, kad yra efektas. Tikrai yra atvejų, kai pilietinės iniciatyvos kažko tai nepirkti, paveikia. Šiuo konkrečiu atveju, manau, kad bet kas, kuo galime padėti Ukrainai, yra naudinga. Galų gale, išreikšti pilietinę poziciją yra teisinga“, – priešingai teigė G. Sakalauskas.
Apie verslus, kurie vis dar veikia Rusijoje, viešai kalbėta šimtus kartų. Nepaisant to, prekybos tinklai sako jokio pokyčio pirkėjų elgesyje nepastebėję.
Tačiau kalbintų gyventojų nuomonės išsiskiria. Vieni sako: „Kainos ir skonis svarbiau. Nežinau, didelio dėmesio nekreipiu.“ Tačiau kiti teigia priešinai: „Ne, neperku, ignoruoju.“, „Tikrai neperkame. Palaikome Ukrainą ir nenorime palaikyti Rusijos.“
Anot ekspertų, yra ir principingų pirkėjų, tačiau tokių – tikrai ne dauguma. Apsisprendimui įtaką daro ir ekonominė situacija.
„Didžioji dalis yra tie, kurie žiūri į kainą, kuriems kaina yra svarbi. Kalbant apie Lietuvą – kaina išskirtinai svarbi“, – kalbėjo ekspertė.
Galbūt tokiu atveju principingesni galėtų būti prekybos tinklai?
„Visų pirma, noriu pabrėžti, kad mes buvome vienas pirmųjų tinklų, kurie, prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, išmetė visus Rusijoje ir Baltarusijoje gamintus produktus. Dėl kitų produktų – tikimės tiekėjų sąmoningumo“, – teigė „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.
Tad bent kol kas sekti Skandinavų pavyzdžiu prekybos tinklai neplanuoja.
„Nuolat sekame į ES sankcijų paketą įtrauktų juridinių asmenų sąrašą ir nebendradarbiaujame su sankcijų sąraše esančiais asmenimis nuo pat Rusijos karo Ukrainoje pradžios. Pagal viešai prieinamus duomenis nematome, jog kompanija „Mondelez“ būtų įtraukta į sankcionuotų juridinių asmenų sąrašą. Tačiau, atsižvelgdami į keliamus klausimus, papildomai kreipsimės į tiekėją tam, kad šis pateiktų visus duomenis apie galutinius kompanijos „Mondelez“ naudos gavėjus“, – tikino „Maximos“ komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
„Šiuo metu esame iš gamintojo gavę poziciją, kad jie neparduoda prekių, kurios pagamintos Rusijoje ir Baltarusijoje“, – papildė „Iki“ atstovė
Tiesa, „Mondelez“ saldumynų gamintoja teisinasi, kad Rusijoje šiuo metu vykdo tik ribotą veiklą, esą, ten nebeinvestuoja ir nesireklamuoja.
