Seimo socialdemokratų atstovas Gintautas Paluckas sako, kad pagrindinis frakcijos siūlymas biudžetui – didinti žmonių pajams prilyginant neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) minimaliai mėnesio algai (MMA) vietoj kompensacijos už elektrą verslui.

„Tai leistų dabar padidinti minimalią alga gaunantiems žmonėms pajamas daugiau kaip 120 eurų ir tai atlieptų augančias kainas. Tuo metu Vyriausybė renkasi didesnę dalį skirti per universalią kilovatvalandės kompensaciją. Manome, kad tai nėra visiškai teisinga, nes tie žmonės, kurie turi pinigų, gaus lygiai tą pačią paramą, kaip ir tie, kurie turi mažas pajamas“, – Seime žurnalistams prieš posėdį sakė G. Paluckas.

„Jei kalbame apie NPD prilyginimą MMA, tos pajamos turėtų būti numatytos iš dabar numatytos paramos visam verslui – kuriam riekia ir kuriam nereikia – kompensacijas už energijos išlaidas“, – pridūrė jis.

Pasak G. Palucko, jei nebus atsižvelgta į šiuos siūlymus, socialdemokratai biudžeto projekto nepalaikys.

Jis taip pat teigė, kad tarp opozicijos pasiūlymų yra didinti kultūros, kelių finansavimą.

„Čia ne Seimo narių pageidavimai, čia visuomenės pageidavimai išsakant problemas, kur trūksta finansavimo. Tuos dalykus subalansuos Vyriausybė pasverdama, kiek reikia didinti biudžeto deficitą, kiek verta skolintis ir kokias investicijas, socialines ir infrastruktūros, reikia padaryti. Čia yra normalus procesas“, – teigė G. Paluckas.

Tuo metu Seimo vicepirmininkas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, jog kai kurios biudžeto eilutės galėtų nežymiai keistis nedidinant jo deficito. Anot jo, papildomų lėšų galėtų atsirasti, jeigu pasitvirtintų prognozės ir energijos kainų kompensacijoms reikėtų keliais šimtais milijonų eurų mažiau nei skaičiuojama dabar.    

Čia ne Seimo narių pageidavimai, čia visuomenės pageidavimai išsakant problemas, kur trūksta finansavimo.

„Vienokių ar kitokių nežymių patobulinimų biudžete yra dėl sveikatos sektoriaus, skrydžių skatinimo programos ir panašiai. Tikiuosi, kad po Vyriausybės tas biudžetas galės dar nežymiai pasikeisti ir aš nematyčiau, kad Seime dėl biudžeto tvirtinimo įvyktų kažkokia didesnė intriga“, – Seime žurnalistams sakė V. Mitalas.

„Lietuvos bankas jau dabar paskaičiavo, kad jeigu energetikos kainos laikysis tokioje prognozuojamoje tendencijoje, nebe rugpjūčio, rugsėjo nuotaikomis, bet tai, ką matome spalį, kitų metų biudžete tai atveria kelis šimtus papildomų milijonų eurų, kurie tų lėšų ribose leistų atlikti smulkesnius perskirstymus, apie kuriuos kalbame. Manau, iki 5 procentų nėra jokių šansų biudžeto deficitui padidėti ir tai yra gerai“, – kalbėjo parlamentaras. 

V. Mitalas taip pat sakė besitikintis, jog pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata kultūros, sporto, maitinimo sektoriams bus pratęsta.

„Pratęsti lengvatą yra gera idėja ir džiaugiuosi, kad Vyriausybė jau pirmame etape įsiklausė. Manau, dar yra vilčių, kad tą gerą idėją Vyriausybė jau sugrįžus biudžetui dar kartelį įvertins“, – sakė V. Mitalas.

Jeigu būtų slaptas balsavimas, aš manau, kad biudžetas nepraeitų, nes nuoskaudų turi ne tik opozicija, bet ir patys valdantieji.

Opozicinės Darbo partijos frakcijos laikinasis vadovas Viktoras Fiodorovas sako, kad biudžeto rengėjai nepakankamai diskutavo dėl bazinio atlyginimo, PVM lengvatų ir dėl to kyla klausimų.

„Norisi normalių diskusijų, nes šiandien matome, kad spaudimas Konservatorių partijos priežiūros komiteto, ar kaip ten jis vadinasi, aktyvus dalyvavimas biudžeto svarstyme Seime kelia abejonių dėl normalių diskusijų šio biudžeto atžvilgiu“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė jis.

V. Fiodorovo manymu, biudžetui nepritartų ir kai kurie valdantieji.

„Jeigu būtų slaptas balsavimas, aš manau, kad biudžetas nepraeitų, nes nuoskaudų turi ne tik opozicija, bet ir patys valdantieji“, – kalbėjo jis. 

Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Valius Ąžuolas sako, kad už biudžeto projektą balsuoti negalima vien dėl jo sudarymo principų, kurie, anot jo, nulemti simpatijų.  

„Jeigu nagrinėjant pagal sritis tai kiekvienoje srityje padaryta tiek dalykų, kad net nekyla ranka už biudžetą balsuoti, jau pats biudžeto sudarymas buvo principu myliu-nemyliu: vieniems duosime tiek, kiek net nereikia, o kitiems neduosime nieko. Pavyzdys: Landsbergio (užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio – BNS) vadovaujamai ministerijai 50 proc. didinamas biudžetas, galės taškyti į kairę ir dešinę, tuo tarpu prokuratūrai didinamas vienu procentu“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė jis.

Pasak V. Ąžuolo, Vyriausybė taip pat nesugeba panaudoti ES fondų lėšų, taip pat per mažai pinigų skiria kelių infrastruktūrai, sveikatos sistemai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė prieš posėdį sakė besitikinti, kad jo priėmimas bus sklandus, tačiau ją stebina tai, kad kritikuodami didelį biudžeto deficitą Seimo nariai prašo apie pusantro milijardo eurų papildomų išlaidų arba siūlo įvairių lengvatų. 

Pagrindiniai 2023 metų biudžeto prioritetai, pasak ministrės – energetikos krizės sprendimas bei investicijos atsinaujinančią energetiką, taip pat finansavimo didinimas krašto apsaugai, sąjungininkų priėmimui.

Pasak G.Skaistės, augant energijos ir kitoms kainoms, per pusantro milijardo eurų skiriama žmonių pajamų didinimui – didės minimalus darbo užmokestis, socialinės išmokos, pensijos.