Rekordinės degalų kainos pakeitė ne tik vaizdą degalinių švieslentėse – 70 ct išaugusi degalų litro kaina smarkiai pakoregavo ir mėnesinį gyventojų biudžetą.

Sutikti žmonės skundėsi, kad šeimai degalai dabar kainuoja 200–300 eurų. Kol vienų tokios išlaidos negąsdina, kiti pripažįsta, kad taupyti yra priversti.

„Žiūrime į kainas, turime lojalumo korteles, ten akcijos. Skaičiuojame, kombinuojame, kad reikėtų mažiau važiuoti“, – sako viena iš sutiktų pašnekovių.

Apie degalų taupymą jau bene dešimtmetį kalba ekonomistas Raimondas Kuodis, jis tikina, kad, siekiant sumažinti išlaidas degalams, jau seniai reikėjo apriboti maksimalų leistiną greitį šalies keliuose. Pavyzdžiui, automagistralėje sumažinti greitį iki optimalaus 90 km/val., kai automobilio degalų sąnaudos mažiausios.

„Didėjant automobilio greičiui, didėja pasipriešinimai, kuriuos automobilis turi įveikti. Aišku, kad energijos kiekis automobiliui turi būti didesnis, vadinasi, degalų sąnaudos padidėja“, – sako Vilniaus tech automobilių katedros inžinierius lektorius Donatas Kriaučiūnas.

Prasidėjus karui Ukrainoje dėl greičio apribojimo, tam, kad būtų sunaudota mažiau degalų, R.Kuodis kritikos pažėrė aplinkosaugos ir susisiekimo ministrams. Tačiau jie tąkart tikino nieko keisti neketinantys. Tuo pat metu buvęs Lietuvos vėjo jėgainių asociacijos direktorius Aistis Radavičius nusprendė R.Kuodžio idėją patikrinti praktiškai.

„Vilnius–Palanga – 323 km. Pabandžiau pažiūrėti, kas išeina, kai važiuoji vidutiniu 100 km/val. greičiu“, – sako vairuotojas A.Radavičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Rezultatai nustebino.

„Labai aiškiai pasimatė, kad su kiekvienu 10 km lėčiau važiuojant sunaudojama 1 l degalų mažiau“, – stebisi A.Radavičius.

A.Radavičiaus skaičiavimu, kelionė iš Vilniaus į Palangą užtruko 20 min. ilgiau. Tačiau važiuodamas pastoviu 100 km/val. greičiu jis sutaupė maždaug 10 l degalų. Vadinasi, iš sostinės nuvažiuoti į pajūrį ir atgal galima už 40 eurų pigiau vien dėl tinkamai pasirinkto greičio.

„Labai smagu, nes dabar, kai degalai pabrango ir nenorime pirkti iš Putino, tai labai geras dalykas“, – teigia A.Radavičius.

A.Radavičius skaičiuoja, kad ir teršalų į gamtą, važiuojant lėčiau, pateko trečdaliu mažiau. Tiesa, specialistai perspėja, kad rezultatai labai priklauso nuo automobilio.

„Reikėtų važiuoti neperkrautu automobiliu, stengtis išvengti staigių greitėjimų, palaikyti pastovų greitį, nenaudoti stogo bagažinių, taip sumažinamas automobilį veikiantis pasipriešinimas“, – sako D.Kriaučiūnas.

Artėja vasara, kai tolimų kelionių automobiliu padaugėja. Didesnių išlaidų kelionėms pareikalaus ne tik degalai. Pavyzdžiui, norintys persikelti į Kuršių neriją už kelto bilietus nuo birželio mokės daugiau. Lengvojo automobilio bilietas šią vasarą kainuos jau nebe 13, o kiek daugiau nei 18 eurų.