- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Koronaviruso pandemijai pakirtus viešąjį maitinimą ir aviacijos sektorių, Lietuvos maisto produktų eksportuotojai pastaruoju metu aktyviau ieško naujų rinkų, teigia Maisto ir veterinarijos tarnyba.
Pasak tarnybos Sanitarijos skyriaus patarėjos Gintarės Jatkevičienės, naujų rinkų paieška aktyviai vyksta nuo 2014 metų, kai Rusija įvedė eksporto embargą gyvūniniams maisto produktams, tačiau pastaruoju metu matoma ir pandemijos įtaka.
Iš kitos pusės, dėl pandemijos įvesti karantino suvaržymai apsunkina naujų leidimų išdavimą, nes sunkiau atvykti auditoriams iš užsienio. Kai kurie vietos gamintojai sako, kad jie kenčia nuo lenkų taikomo dempingo, todėl ketina prašyti Lietuvos Vyriausybės paramos.
Auditai sustojo
„Dalis rinkų užsidaro dėl pandemijos, tada ieškoma naujų. Kai kur sustoja viešasis maitinimas, lėktuvų aptarnavimas, kai tiekiamas maistas lėktuvams bei kitos priežastys“, – BNS sakė G. Jatkevičienė.
Pasak jos, šiuo metu tarnyba tęsia derybas su Kinija dėl paukštienos, akvakultūros, medaus eksporto leidimų, jūrinių žuvų sąrašo išplėtimo. Be to, su Vietnamu deramasi dėl kiaušinių produktų, kiaulienos, jautienos, su JAV – dėl kiaušinių produktų, su Australija – dėl perdirbtų lašišinių žuvų produktų eksporto.
Pasak G. Jatkevičienės, taip pat gauti patvirtinimai iš Pietų Korėjos dėl paukštienos eksporto, tačiau procesas užsitęsė, nes dėl pandemijos auditoriai negali atvykti patikrinti Lietuvos įmonių.
„Tikimės, kad galbūt atsidarys šiemet ir galės atvykti auditų trečiosios šalys ir tada derybos vyktų šiek tiek greičiau. (...) Mes siūlome trečiosioms šalims vykdyti nuotolinius auditus, kaip pavyzdžiui, Pietų Korėja, tačiau ne visos trečiosios šalys sutinka“, – teigė ji.
Dėl pandemijos atlikta mažiau auditų – 2019 metais jų buvo šeši, o pernai tik vienas, kai Kinija nuotoliniu būdu auditavo mėsos ir žuvies perdirbimo įmones.
Pasak G. Jatkevičienės, artimiausiu metu nėra suplanuotų trečiųjų šalių auditų, tačiau kai tik bus laisvesnis judėjimas, jie bus rengiami.
Paukštienos gamintojai skaičiuoja pandemijos žalą eksportui
Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų eksporto dalis pernai sudarė 51 proc. visos apyvartos, tačiau jų vadovas Darius Gudačiauskas sako, kad dėl Covid-19 pandemijos subliuškus HORECA rinkai Europoje ir pasaulyje, susidarė didelis paukštienos perteklius, daugiausiai dėl Lenkijos gamintojų sprendimo nemažinti gamybos, todėl tenka skaičiuoti praradimus.
„Lenkija devalvavo zlotą bei skyrė per milijardą zlotų paramos vien paukštienos sektoriui. Tai leidžia jiems parduoti paukštieną pigiau savikainos tiek Baltijos šalyse, tiek Europoje. Europos Sąjungoje neveikia antidempingo įstatymai, kurie leistų apsidrausti nuo grobuoniškų lenkų gamintojų veiksmų, vien pasikliauti Lietuvos vartotojais irgi negalime, nes jie nėra tinkamai informuojami apie paukštienos kilmę ir kokybę. Visi šie veiksniai lemia tai, kad sumažėjo mūsų įmonių apyvarta ir neproporcingai išaugo nuostoliai“, – komentare BNS teigė D. Gudačiauskas.
Pasak jo, prognozuojama, jog vien Kaišiadorių paukštyno apyvarta šiemet kris daugiau nei 30 proc., o Vilniaus paukštyno – 9,7 procento.
„Toks apyvartos netekimas, dėl sumažėjusių rinkos kainų, yra pražūtingas mažų maržų verslui. Šiuo metu tariamės su Vyriausybe dėl tikslinės subsidijos suteikimo, siekiant išsaugoti įmones turinčias didelę ekonominę reikšmę regionams, kuriuose jos veikia“, – sakė D. Gudačiauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė tikisi koalicijos paramos didesniems pelno ir akcizų mokesčiams
Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi valdančiosios koalicijos partnerių paramos baziniams ministerijos pasiūlymams papildomam gynybos finansavimui – didesniems pelno bei akcizų mokesčiams. ...
-
D. Matukienė: naują verslo liudijimų tvarką pajustų daugiau nei 100 tūkst. žmonių1
Finansų ministerijai siūlant gynybos finansavimą didinti, be kita ko, keičiant smulkiųjų verslininkų, dirbančių su verslo liudijimais, veiklos tvarką, Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė sako, kad pokyčius pajustų apie...
-
Darbo užmokestis Lietuvoje pernai augo 12,6 proc.2
Vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių Lietuvoje pernai augo 12,6 proc. iki 2 tūkst. eurų, o atskaičius mokesčius – 11,4 proc. iki 1,25 tūkst. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Degalinių atstovas: kuro akcizų didinimas pakenktų investicinei aplinkai
Finansų ministerijai pasiūlius gynybos finansavimą didinti, be kita ko, didinant akcizus visų rūšių kurui, Lietuviškų degalinių sąjungos (LDS) vadovas sako, kad tai apsunkina investuotojų planus Lietuvoje. ...
-
Kaišiadorys ieško investuotojo, kuris atnaujintų ir prižiūrėtų rajono gatves
Kaišiadorių valdžia ieško investuotojo, kuris atnaujintų apie 20 rajono kelių ir juos 14 metų prižiūrėtų, o vėliau savivaldybė išpirktų investicijas. Beveik 10 mln. eurų vertės 17 metų trukmės projektas būtų įgyvendinama...
-
Seime – idėja gaminantiems vartotojams leisti pertekline elektra aprūpinti šeimos narius
Grupė Seimo narių siūlo liberalizuoti gaminančių vartotojų pagamintos perteklinės elektros pardavimą. ...
-
Vyriausybė svarstys siūlymą dalį mokesčių už medieną skirti savivaldybių keliams
Vyriausybė trečiadienį svarstys Aplinkos ministerijos siūlymą 15 proc. surenkamų mokesčių už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką skirti savivaldybių, kurių miškingumas yra didesnis nei 50 proc., vietinės reikšm...
-
Ant Vyriausybės stalo – energetinės nepriklausomybės iki 2050-ųjų strategija1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Nacionalinę energetinės nepriklausomybės iki 2050 metų strategiją. ...
-
Liberalai pritaria pelno mokesčio didinimui, skeptiški dėl draudimo sutarčių apmokestinimo
Valdančiojo Liberalų sąjūdžio taryba antradienį patvirtintose gairėse išreiškė pritarimą antradienį Finansų ministerijos pasiūlytam minimaliam pelno mokesčiui didinimui finansuojant gynybą, tačiau skeptiškai vertina siekį a...
-
Šaulių sąjungoje už 200 tūkst. eurų bus steigiama 15 naujų pareigybių2
Šaulių sąjungoje šiemet už 200 tūkst. eurų bus steigiama 15 naujų pareigybių. ...