Pensija nuo šešerių: vokiečių idėja, apie kurią Lietuvoje tik svarstoma Pereiti į pagrindinį turinį

Pensija nuo šešerių: vokiečių idėja, apie kurią Lietuvoje tik svarstoma

Vokietija pradeda kaupti pensiją vaikams dar prieš jiems pradedant mokyklą. Valstybė kas mėnesį investuos pinigus už vaikus, suprasdama, kad ateities pensijos nėra savaime suprantamos. O Lietuvoje dalis tėvų tą jau daro patys – tyliai ir savo rizika.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Vilniečio Vidmanto aštuonių mėnesių dukrytė to dar nežino, bet jos ateitis jau planuojama. Kiekvieną mėnesį tėtis ir mama vaiko pinigus investuoja į biržoje prekiaujamus fondus ir akcijas.

„Norisi užauginti finansiškai išprusų žmogų, kuris būtų savarankiškas, kad nevaikščiotų su ištiesta ranka, kad man valstybė turi duoti“, – sakė tėtis Vidmantas Vaitulevičius.

Vidmantas – ne vienintelis taip galvojantis tėtis, tačiau kol kas tai asmeninė iniciatyva. O štai Vokietijoje valstybė nusprendė žengti dar toliau.

„Įpratinti žmones kaupti ir investuoti nuo kuo anksčiau“, – teigė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Nuo 2027 metų Vokietija planuoja pensijų kaupimo programą vaikams. Kiekvienam šešerių metų sulaukusiam vaikui valstybė kas mėnesį skirs po 10 eurų investicijoms pensijai. Vėliau planuojama įtraukti visus vaikus iki 18 metų.

„Vokietijos atžvilgiu 10 eurų vienam žmogui – simboliškai, bet tai sukuria ir aktualizuoja pačią temą, edukuoja ir gal tai paskatins tėvus daugiau prisidėti“, – teigė „Artea Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas.

Svarbu ir tai, kad pinigai šešiamečiams bus investuojami į akcijas. Jų negalės išleisti nei tėvai, nei pats vaikas studijoms ar automobiliui. Pinigai – „užrakinti“ iki pensijos.

„10 eurų nuo šešių metų, atidedami kas mėnesį su 6 proc. grąža iki 18 metų, gali virsti 2 tūkst. eurų. Toliau tie patys pinigai, jei neįnešama daugiau lėšų, lieka investuojami su 6 proc. grąža – sulaukus 65 metų galima pasiekti 60 tūkstančių eurų sumą“, – aiškino T. Povilauskas.

Tėtis Vidmantas vokiečių idėją palaiko – yra apie ką pagalvoti Lietuvai.

„Labai palaikyčiau, jeigu valstybė darytų kažką valstybiniu mastu, būtų kažkokios iniciatyvos, kur ir vaikus finansinio raštingumo mokytų, ir, pavyzdžiui, galbūt ir kažkokias investicines sąskaitas pradžioje atidarytų, kad ir su labai simboliškomis sumomis“, – sakė V. Vaitulevičius.

Vokietija žada pinigus pervesti tik į tėvų vaikams atidarytas kaupimo sąskaitas. Jei tėvai to nepadarys, valstybė sąskaitą atidarys pati. Lėšos bus investuojamos per centrinio banko fondą. Sulaukęs 18 metų jaunuolis galės pinigus perkelti į savo asmeninę pensijų sutartį.

Kai kam tai skamba kaip kaupimas prievarta.

„Turi apsispręsti pats žmogus“, – sakė moteris.

„Tokie papildomi skatinimai galėtų teigiamai prisidėti, bet neturėtų būti pagrindinis elementas galvojant dėl ateities“, – teigė vyras.

„Apie pensiją nereikia galvoti todėl, kad tiek metų negyvename“, – sakė kitas.

Ar Lietuvos politikai svarsto žengti panašų žingsnį?

„Jeigu tai visuotinė ir prisideda valstybė... Pavadinkime taip – vaikiška „Sodra“, kodėl – galima svarstyti“, – teigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

„Lietuvoje visuomenė nėra finansiškai raštinga, deja, užimame žemas vietas finansinio raštingumo reitinguose, ir tokia paskata, spyris galėtų išjudinti didesnę dalį visuomenės investavimui“, – sakė „Artea Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje šešerių metų vaikams tai kainuotų apie 3 milijonus eurų per metus. Jei programa apimtų visus vaikus – apie 40 milijonų.

„Vaiko pinigams išleidžiame jau virš milijardo eurų – galima tą daryti vaiko pinigų sąskaita“, – aiškino T. Povilauskas.

Susizgribti kaip vokiečius kursto ir demografija. Lietuva sparčiai sensta, dirbančiųjų mažėja, o pensininkų daugėja.

„Lietuva yra iš tų pirmaujančių šalių, kur problema labai opi“, – teigė Vytauto Didžiojo universiteto sociologė Jurga Bučaitė-Vilkė.

Pasak sociologės, ateityje vis didesnė našta teks mažesniam dirbančiųjų skaičiui, todėl vien valstybinės pensijos nepakaks.

„Tai turbūt čia yra galvos skausmas, naujas laiptelis, iššūkis darbdaviams, kad turime pradėti labiau pasitikėti vyresnio amžiaus dirbančiaisiais ir pasitikėti jų kompetencija, prašyti likti darbo vietoje“, – sakė J. Bučaitė-Vilkė.

Gyventojai įsitikinę, kad dabartinių vaikų pensijos bus skurdžios.

„Nebus ori dėl to, kas sunaikino antrą pakopą“, – sakė moteris.

„Vaikai gal ir negaus pensijos, todėl, kad valstybė nesirūpina mumis“, – teigė vyras.

„Pasaulis vis labiau tampa atviras, bus išsilavinę ir galės patys užsitikrinti savo orią pensiją savo darbu ir savo pastangomis“, – sakė kitas vyras.

„Neįsivaizduoju, kaip „Sodra“, tokia, kaip ji dabar veikia, sugebės užtikrinti orią pensiją“, – sakė tėtis Vidmantas Vaitulevičius.

Priešingai nei Lietuvoje, Vokietija po keleto metų dar ilgins pensinį amžių iki 67 metų. Dabar Lietuvoje į pensiją išeinama sulaukus 65 metų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų