Labiausiai – rapsų, ankštinių augalų, javų ir pieno. Tačiau kainų stebėtojai sako, kad pirkėjai tai pajuto minimaliai. Esą, nors aukštoms maisto produktų kainoms laikytis priežasčių nebėra, prekybininkams labiau apsimoka pirkėjus vilioti milžiniškomis akcijomis nei mažinti kainų lygį.

Į turgų gyventojai užsuka daržovių, labiau vertina lietuviškas, kaip ir pieno produktus. Teiraujasi tik Lietuvoje užaugintos mėsos.

„Labai svarbu. Kas antras pirkėjas klausia, ar tai vištiena lietuviška, ypač apie vištieną būna daug klausimų, bet ir apie kiaulieną, ir jautieną, ir kalakutieną“, – teigė parduotuvės „Skonio ritmu“ pardavimų vadovė Lijana Paškauskienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Su įvairiais Lietuvos ūkiais bendradarbiaujantys prekybininkai sako, kad per metus nei mėsos, nei duonos kainų nemažino.

„Prekiaujame Panevėžio duona, kaina nesikeitė, taip pat išlaikome tas pačias kainas. Tiesiog nebuvo pokyčių, kas liečia tiekėjus mums“, – sakė L. Paškauskienė.

Nors žemės ūkio produktų supirkimo kainos pernai mažėjo.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, beveik trečdaliu nukrito rapsų, ankštinių augalų ir javų supirkimo kainos. Iš gyvulininkystės produktų labiausiai mažėjo pieno ir galvijų supirkimo kainos.

Anot ekonomistų, viską lėmė padėtis Europos rinkose. Mat didžiąją dalį žemės ūkio produkcijos Lietuva eksportuoja.

„2022 metais buvo didžiulis šuolis į viršų, kai grūdai brango daugiau negu 50 procentų. Normalu, kad po tokių šuolių ateina laikotarpis, kai yra pakritimas“, – aiškino „SEB“ banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Daugiau mus bando prekybininkai papirkti akcijomis, tai yra nemažinamas bendras kainų lygis, bet mes gauname daugiau nei 50 procentų nuolaidas.

Panaši situacija ir su žaliavinio pieno kainomis.

„Buvo toks labai stiprus kainos nuosmukis, būtent metų pradžioje, nes 2022 metais buvo rekordinės žaliavinio pieno supirkimo kainos, buvo tikrai geriausi metai turbūt per 30 nepriklausomybės metų“, – kalbėjo T. Povilauskas.

Ar pernai mažėjusios supirkimo kainos kaip nors pakeitė skaičius parduotuvių lentynose?

„Maisto kainų matome tolygų mažėjimą, aišku, jis nėra didelis, jis galėtų būti didesnis ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl ūkininkai protestuoja, nes supirkimo kainos iš ūkininkų, iš žemės ūkio bendrovių yra kritusios žymiai labiau, negu vartotojams lentynose“, – tikino „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Anot kainų stebėtojų, kol kas prekybos centrams labiau apsimoka daryti milžiniškas nuolaidas ir vilioti pirkėjus, pavyzdžiui, produktais už vieną centą, nei rimtai imtis kainų mažinimo.

„Daugiau mus bando prekybininkai papirkti akcijomis, tai yra nemažinamas bendras kainų lygis, bet mes gauname daugiau nei 50 procentų nuolaidas“, – sakė „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.

Ekonomistai aiškina, kad nukritusių supirkimo kainų poveikis visada vėluoja, be to, smarkiai situacijos ir neturėjo pakeisti.

„Nereikia visada galvoti, kad jei žaliavinio pieno supirkimo kaina nukrito trečdaliu, tai tiek ir turėjo nukristi galutinio produkto kaina“, – aiškino T. Povilauskas.

„Žaliavų dalis produkte tikrai sudaro nedidelę dalį. Tarkim, duonos grūdai ten sudaro apie 5 procentus, kartais ir mažiau“, – sakė P. Čepkauskas.

Kur kas didesnę dalį atsiriekia perdirbėjai, gamintojai, vežėjai ir prekybininkai.

Vis dėlto kainų stebėtojai skaičiuoja, kad labiausiai kritusios rapsų supirkimo kainos, rapsų aliejų atpigino maždaug penktadaliu.

Per metus panašiai parduotuvių lentynose krito ir pieno gaminių kainos. Duonos gaminiai, nepaisant grūdų kainų nuosmukio, pernai nesikeitė visai.

„Labiausiai buvo pabrangęs visgi ne rapsų aliejus, o saulėgrąžų aliejus, tai mes per metus saulėgrąžų aliejaus kainos kritimą matėme 45 procentus. Duonos kainos, nors grūdai pigo, kaina nemažėjo praktiškai visiškai, ji buvo 2022 metų lygmenyje“, – teigė P. Čepkauskas.

Kviečių kaina „Euronext“ biržoje jau keletą mėnesių stabili – maždaug 210–230 eurų už toną.

Kaip supirkimo kainos keisis artimiausiu metu, esą jau priklausys nuo pavasario oro sąlygų.