35 parlamentarai iš opozicijos, įskaitant socialdemokratus ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovus, registravo Farmacijos įstatymo pataisas, numatančias tokių vaistinių kūrimą.

Šią idėją politikai siūlo argumentuodami didelėmis kainomis privačiose vaistinėse.

Pataisos iniciatorius Aurelijus Veryga nesutinka, kad šios vaistinės būtų vadinamos valstybinėmis.

„Na, nevadinam taip skambiai. Ne valstybinės, o tinkamiau būtų vadinti ligoninių vaistinėmis. Nors teoriškai – taip, nes dauguma ligoninių yra viešosios įstaigos. Tačiau tokias vaistines galėtų turėti ne tik valstybinės ligoninės, bet ir kitos – privačios“, – BNS sakė parlamentaras.

Jis pabrėžė, kad gydymo įstaigose šios vaistinės nebus privalomos: „Galės rinktis, jokios prievolės ir prievartos nebus“.

A. Veryga teigė, kad naujosios vaistinės sudarytų alternatyvą komercinėms vaistinėms, kurios „turi ir didmenas, ir mažmenas, savo gamybą, lentynų mokesčius“.

„Visi dabar šneka apie vaistų trūkumus, spėlioja, kokiame sandėlyje ir kiek kas laiko jų, o valstybė nieko pakeisti negali, o dabar galėtų – centralizuotai, konsoliduotai pirktų“, – kalbėjo Seimo narys.

„Manau, kad nelupikautų tiek gydymo įstaigos“, – teigė jis.

„Valstiečiai“ siūlė steigti tokias vaistines dar būdami valdžioje 2016–2020 metais, tačiau įstatymai nebuvo priimti.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko konservatoriaus Antano Matulo teigimu, „pirminis valdančiųjų nusistatymas yra nepritarti“ šiam pasiūlymui.

„Tai yra verslo šaka, kurią reikia kontroliuoti, ir nemanau, kad ligoninėms reikia šią veiklą perimti. Problemų ligoninėse dėl gydymo, dėl eilių, vadybinių dalykų yra daugybė, todėl užsiimti dar vaistų prekyba, nemanau, kad yra tikslinga. Čia ne tas kelias, kuris padės sumažinti vaistų kainas“, – BNS tvirtino A. Matulas.   

„Bet tarsimės, galvosime, žiūrėsime, kas pasikeitė per praėjusį laikotarpį, kai įteisinti valstybines vaistines irgi siūlyta, spręsime, kiek tokios vaistinės yra svarbu ir aktualu“, –  pridūrė jis.

Pasak Lietuvos vaistinių asociacijos vadovės Kristino Nemaniūtės-Gagės, valstybinių vaistinių atsiradimas prieštarautų Konstitucijai, ribotų konkurenciją.

„Siekiama sukurti valdiškų vaistinių tinklą, kuriam būtų taikomi visai kiti reikalavimai nei kitoms šalyje veikiančioms vaistinėms, kurios galėtų naudoti valstybės infrastruktūrą, o kas svarbiausia, jos būtų steigiamos mokesčių mokėtojų lėšomis“, – BNS sakė ji.

Šiuo metu ligoninės vaistinės neturi teisės vaistų parduoti ambulatoriškai besigydantiems pacientams, jie skiriami tik stacionariai besigydantiems ligoniams. Vaistus visus gyventojams parduoda ligoninės patalpose veikiančios privačios vaistinės.

Dabar ligoninių vaistinės vaistiniais preparatais ir kitomis medicinos prekėmis aprūpina tik įstaigą, kurioje jos yra.

Konkurencijos taryba anksčiau nepritarė iniciatyvai steigti valstybinių vaistinių tinklą.

Valstybė šiuo metu valdo vienintelį Universiteto vaistinės tinklą, turintį keturias vaistines Vilniuje.

Lietuvoje veikia privatūs „Camelia“, „Eurovaistinės“, „Gintarinė“, „Norfos“ ir „Benu vaistinių tinklai.